Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė kovos su pasiutlige diena. Tai yra ūminė virusinė liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą ir beveik visada baigiasi mirtimi, jeigu laiku nepradedamas gydymas. Pasaulinė kovos su pasiutlige diena minima siekiant informuoti apie pasiutligės prevenciją. Šiandien veiksmingos gyvūnų ir žmonių vakcinos yra viena iš svarbiausių priemonių, padedančių mažinti žmonių mirtingumą, o sąmoningumas yra pagrindinis veiksnys, padedantis bendruomenėms sėkmingai užsiimti pasiutligės prevencija.
Kodėl minima ši diena?
Pasaulinė kovos su pasiutlige diena paskelbta 2007 m., siekiant didinti visuomenės informuotumą apie šią ligą, jos plitimo prevenciją ir gyvūnų vakcinacijos svarbą. Rugsėjo 28-oji pasirinkta neatsitiktinai – tai prancūzų mokslininko Louis Pasteur mirties diena. Būtent jis XIX a. sukūrė pirmąją vakciną nuo pasiutligės.
Situacija pasaulyje
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasiutligė kasmet nusineša apie 59 tūkst. žmonių gyvybių, daugiausia Afrikoje ir Azijoje. Daugiau nei 95 % atvejų sukelia įkandę nepaskiepyti šunys. PSO kartu su tarptautiniais partneriais yra išsikėlusi tikslą – iki 2030 metų pasiekti nulį žmonių mirčių nuo pasiutligės.
Kaip plinta pasiutligė?
- Pasiutligės virusas plinta per sergančių gyvūnų seiles, dažniausiai įkandus ar net nulaižius pažeistą odą.
- Dažniausi platintojai – laukini gyvūnai (lapės, usūriniai šunys, vilkai, šikšnosparniai) bei nepaskiepyti naminiai gyvūnai (šunys, katės).
- Liga pavojinga tiek gyvūnams, tiek žmonėms.
Simptomai
Pasiutligės inkubacinis laikotarpis svyruoja nuo 12 dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo to, kur virusas pateko į organizmą (jei arčiau galvos, inkubacija trumpesnė), bei nuo užkrato kiekio ir imuninės sistemos būklės. Pasiutligės požymiai žmonėms:
- karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas,
- nerimas, nemiga, padidėjęs jautrumas,
- rijimo, kvėpavimo sutrikimai, vandens baimė,
- traukuliai, paralyžius.
Atsiradus simptomams, gydymo galimybių nebėra – todėl ypatingai svarbi profilaktika.
Kaip apsisaugoti?
Vienintelis būdas išvengti ligos ir mirties – imunoprofilaktika. Po kontakto su galimai sergančiu gyvūnu skiriamos penkios vakcinos dozės, kurios suleidžiamos 0, 3, 7, 14 ir 28 dienomis. Priklausomai nuo sužalojimo sunkumo, gali būti skiriamas ir pasiutligės imunoglobulinas kartu su vakcina.
- Skiepyti augintinius – šunų ir kačių vakcinacija yra viena veiksmingiausių ligos kontrolės priemonių.
- Vengti kontakto su laukiniais gyvūnais, ypač jeigu jie elgiasi neįprastai.
- Po gyvūno įkandimo – nedelsiant plauti žaizdą vandeniu su muilu, kuo greičiau kreiptis į medikus dėl profilaktinių skiepų.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltiniai: www.nvsc.lrv.lt
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/rabies
https://www.woah.org/en/disease/rabies
Nuotrauka: https://www.pixabay.com