Priemonės padedančios palengvinti Parkinsono ligą

Kasmet balandžio 11-ąją yra minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri dėl nervų sistemos pažeidimų daugiausia sutrikdo judesių kontrolę.
Parkinsono ligos kilmė paprastai aiškinama per genetinių ir aplinkos veiksnių sąveiką. Riziką susirgti didina tam tikrų genų variantai bei aplinkos veiksniai, tokie kaip pesticidai, oro tarša ir kiti. Taip pat rizikos veiksniams priskiriamas ir amžius. Parkinsono ligos simptomai dažniausia pradeda vystytis nuo 60 metų, tačiau gali pasireikšti ir anksčiau. Ligos simptomai daugiausia apima motorinius sutrikimus, pavyzdžiui, drebulys, raumenų sąstingis, sutrikusi pusiausvyra, sulėtėję judesiai. Taip pat šiai ligai būdingi ir kiti simptomai, tokie kaip depresija, miego sutrikimai, uoslės ir skonio silpnėjimas, vidurių užkietėjimas ir kiti.
Parkinsono liga nėra išgydoma, tačiau gydymas leidžia kontroliuoti ligos progresą, mažinti simptomų naštą ir taip gerinti gyvenimo būklę. Šios ligos gydymas yra kompleksinis, apima tiek medikamentinį gydymą, tiek nemedikamentines ir gyvensenos intervencijas. Nors medikamentinis gydymas (vaistai, chirurginės intervencijos) Parkinsono ligos atveju yra itin svarbūs, nemedikamentinės priemonės taip pat gali reikšmingai prisidėti gerinant sergančiojo būklę. Mokslu pagrįstos nemedikamentinės priemonės, galinčios padėti mažinti simptomus ir (ar) pagerinti gyvenimo kokybę sergant Parkinsono liga:
• Fizinis aktyvumas. Dauguma reguliaraus struktūruoto fizinio krūvio formų gali mažinti motorinių simptomų sunkumą ir reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.
• Reabilitacijos programos. Ergoterapija, logopedija, kineziterapija gali pagerinti motorinius ir kasdienio funkcionavimo gebėjimus bei bendrą gyvenimo kokybę.
• Psichoemocinės sveikatos palaikymas. Kognityvinė elgesio terapija yra itin efektyvi priemonė mažinti depresijos ir nerimo simptomus sergantiems Parkinsono liga.
Be šių priemonių, aktuali ir sveikatai palanki mityba, miego higiena ir socialinis aktyvumas, kurie turi teigiamą įtaką bendrai gyvenimo kokybei.
Taigi nors Parkinsono liga pirmiausia gydoma farmakologiškai, tyrimai rodo, kad reabilitacijos programos bei gyvensenos veiksniai taip pat gali padėti švelninti simptomus ir palaikyti funkcinius gebėjimus. Svarbu pabrėžti, kad Parkinsono ligos valdymas dažnai remiasi individualizuotu ir multidisciplininiu požiūriu. Ligos stadija, jos progresavimo tempas, simptomai ir jų intensyvumas, gretutinės ligos ar psichosocialiniai veiksniai tarp Parkinsono liga sergančių pacientų gali labai skirtis, todėl gydymo planas, įskaitant ir nemedikamentines intervencijas bei gyvensenos rekomendacijas, parenkamas individualiai.

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė

Literatūros sąrašas:

  1. Alnajjar, A. Z., Abouelmagd, M. E., Krayim, A., AbdelMeseh, M., Bushara, N., & Nabil, Y. (2024). Efficacy of cognitive behavioral therapy for anxiety and depression in Parkinson’s disease patients: an updated systematic review and meta-analysis. Neurological sciences : official journal of the Italian Neurological Society and of the Italian Society of Clinical Neurophysiology, 45(11), 5277–5290. https://doi.org/10.1007/s10072-024-07659-6
  2. Ernst, M., Folkerts, A. K., Gollan, R., Lieker, E., Caro-Valenzuela, J., Adams, A., Cryns, N., Monsef, I., Dresen, A., Roheger, M., Eggers, C., Skoetz, N., & Kalbe, E. (2023). Physical exercise for people with Parkinson’s disease: a systematic review and network meta-analysis. The Cochrane database of systematic reviews, 1(1), CD013856. https://doi.org/10.1002/14651858.CD013856.pub2
  3. Foster, E. R., Carson, L. G., Archer, J., & Hunter, E. G. (2021). Occupational Therapy Interventions for Instrumental Activities of Daily Living for Adults With Parkinson’s Disease: A Systematic Review. The American journal of occupational therapy : official publication of the American Occupational Therapy Association, 75(3), 7503190030p1–7503190030p24. https://doi.org/10.5014/ajot.2021.046581
  4. National Institute of Aging (NIH). (2022). Parkinson’s Disease: Causes, Symptoms, and Treatments. Prieiga per internetą: https://www.nia.nih.gov/health/parkinsons-disease/parkinsons-disease-causes-symptoms-and-treatments
  5. Radder, D. L. M., Lígia Silva de Lima, A., Domingos, J., Keus, S. H. J., van Nimwegen, M., Bloem, B. R., & de Vries, N. M. (2020). Physiotherapy in Parkinson’s Disease: A Meta-Analysis of Present Treatment Modalities. Neurorehabilitation and neural repair, 34(10), 871–880. https://doi.org/10.1177/1545968320952799
  6. Sturkenboom, I. H. W. M., Talebi, A. H., Maas, B. R., de Vries, N. M., Darweesh, S. K. L., & Kalf, J. G. (2024). Specialized Allied Health Care for Parkinson’s Disease: State of the Art and Future Directions. Journal of Parkinson’s disease, 14(s1), S193–S207. https://doi.org/10.3233/JPD-230307
  7. World Health Organization (WHO). (2023). Parkinson disease. Prieiga per internetą: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/parkinson-disease

Nuotrauka:

https://www.freepik.com

Facebook
Twitter
LinkedIn