Kasmet rugsėjo 26 dieną minima Pasaulinė aplinkos sveikatos diena. Šios dienos tikslas – atkreipti dėmesį į aplinkos veiksnių įtaką žmonių sveikatai bei skatinti visuomenę imtis veiksmų kuriant sveikesnę ir saugesnę aplinką. 2026 metų tema – „Aplinkos sveikata: kartu su mokslu saugome bendruomenes“ – pabrėžia mokslo ir įrodymais grįstų sprendimų svarbą saugant visuomenės sveikatą.
Aplinkos sveikata apima įvairius veiksnius: oro ir vandens kokybę, triukšmą, cheminių medžiagų poveikį bei klimato kaitą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šie veiksniai daro reikšmingą įtaką žmonių sveikatai ir gali lemti įvairias ligas – nuo kvėpavimo takų sutrikimų iki širdies ir kraujagyslių ligų. Ilgalaikis oro taršos poveikis taip pat siejamas su insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga ir kai kuriomis vėžio formomis.
Viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai yra oro tarša. Europos aplinkos agentūros duomenimis, apie 95 proc. Europos miestų gyventojų vis dar susiduria su oro teršalų koncentracijomis, viršijančiomis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamus lygius. Moksliniai vertinimai rodo, kad pagerinus oro kokybę iki PSO rekomenduojamų lygių, būtų galima išvengti reikšmingos dalies su oro tarša susijusių priešlaikinių mirčių.
Naujausiais Europos aplinkos agentūros vertinimais, 2023 metais Europos Sąjungoje oro tarša buvo siejama su reikšminga sveikatos našta. EEA vertinimu, sumažinus oro taršą iki PSO rekomenduojamų lygių, būtų buvę galima išvengti:
- apie 182 000 mirčių siejama su smulkiųjų kietųjų dalelių (PM₂,₅) poveikiu;
- apie 34 000 mirčių – su azoto dioksido (NO₂) poveikiu;
- apie 63 000 mirčių – su pažemio ozono (O₃) poveikiu.
Oro tarša daro įtaką ne tik mirtingumui, bet ir sergamumui. Teršalai yra susiję su astma, kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu bei diabetu. Žmonės dažnai gyvena su lėtinėmis ligomis, kurias lemia ilgalaikis oro taršos poveikis, o tai sukelia ne tik asmenines kančias, bet ir didelę finansinę naštą sveikatos priežiūros sistemai. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis oro taršos poveikis gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.
Labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės – vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Be to, žemesnės socialinės ir ekonominės grupės dažniau patiria didesnį aplinkos taršos poveikį. Oro tarša taip pat neigiamai veikia aplinką – kenkia augmenijai, blogina dirvožemio ir vandens kokybę, trikdo ekosistemas.
Mokslas vaidina esminį vaidmenį siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą. Atliekami tyrimai leidžia nustatyti aplinkos rizikos veiksnius, įvertinti jų poveikį ir taikyti veiksmingas prevencines priemones. Pasitelkiant inovatyvias technologijas ir duomenų analizę, galima greičiau reaguoti į kylančias grėsmes ir užtikrinti saugesnę gyvenamąją aplinką.
Svarbus vaidmuo tenka ir institucijoms bei visuomenės sveikatos specialistams, kurie, remdamiesi mokslu, vykdo gyventojų informavimą, organizuoja prevencines veiklas ir prisideda prie aplinkos kokybės gerinimo. Tačiau kiekvienas iš mūsų taip pat gali prisidėti prie sveikesnės aplinkos kūrimo.
Kiekvienas iš mūsų gali:
- mažinti aplinkos taršą ir atsakingai vartoti išteklius;
- rūšiuoti atliekas;
- rinktis aplinkai draugiškas transporto priemones;
- rūpintis patalpų oro kokybe – reguliariai vėdinti, mažinti dulkių kiekį;
- saugoti žaliąsias erdves – sodinti medžius, puoselėti parkus.
Tik bendromis pastangomis – pasitelkdami mokslą, specialistų žinias ir visuomenės sąmoningumą – galime kurti sveikesnes bendruomenes. Pasaulinė aplinkos sveikatos diena primena, kad mūsų sveikata prasideda nuo mus supančios aplinkos.
Informaciją parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Babakinienė
Informacijos šaltiniai:
Europos aplinkos agentūra (EEA) https://www.eea.europa.eu/en/analysis/publications/harm-to-human-health-from-air-pollution-burden- of-disease-status-2025
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) https://www.who.int/teams/environment-climate-change-and-health/air-quality-energy-and-health/health-impacts
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/ambient-(outdoor)-air-quality-and-health
International Federation of Environmental Health (IFEH) https://www.ifeh.org/wehd/
Nuotrauka: https://www.pexels.com/