Ar yra teisė gimti nerūkančiu? Straipsnis apie rūkančių tėvų vaikus

Meniu

psichologės Aušros Bolgovos straipsnis

Tabako rūkymas yra viena iš plačiausiai paplitusių priklausomybių. Pastebima, kad per pastarąjį dešimtmetį itin padaugėjo rūkančių jaunų moterų. Akibrokštu tampa tai, kad rūkančių nepilnamečių mastas pralenkė suaugusių moterų rūkymo paplitimą. Atrodo, kad mūsų šalyje visi turi teises į gyvybę, sveikatą, informaciją, bet ar taip yra iš tiesų? Ar rūkančios motinos įsčiose augantis kūdikis turi pasirinkimą gimti nerūkantis? Kokių sunkumų bent iš dalies būtų galima išvengti ar juos sumažinti, jei vaikai gimtų nerūkančiose šeimose? Pradėkime nuo pradžių.

Rūkymas ir iššūkiai susilaukti vaikų

Šiandien vis dažniau imama ieškoti priežasčių, kodėl vis daugiau šeimų susiduria su sunkumais susilaukiant vaikų. Be abejonės, tam įtakos turi daugelis veiksnių, tačiau vienas iš jų nepelnytai yra pamirštamas, t. y. rūkymas. Jau prieš dešimtmečius įrodyta, kad rūkymas turi neigiamos įtakos abiejų lyčių vaisingumui.  O kur dar iki 60 proc. padidėjusi negimdinio nėštumo rizika, 25 proc. siekianti tikimybė patirti persileidimą, didesnė prenitalinės mirties (negyvagimdystės), placentos komplikacijų, priešlaikinio vaisiaus dangalų plyšimo tikimybė. Nereguliarus menstruacijų ciklas, jų skausmingumas, ankstyva menopauzė ir ryškesni jos simptomai taip pat neretai yra susiję su nesveikos gyvensenos įpročiu – rūkymu.

Sveiki ir laimingi vaikai – dovana nerūkančioms šeimoms

Kiekvienai šeimai sveiki ir laimingi vaikai yra dovana. Tačiau dažnai nesusimąstoma, kad nemaža dalimi tėvai patys pasirenka, kokią dovaną gaus. Gyvenimą be tabako (aktyvaus ir pasyvaus rūkymo) pasirinkusių mamų vaikai kur kas rečiau gimsta anksčiau laiko, įprastai sveria 200–300 g daugiau, taip pat ~250 ml/d. turi daugiau lipidais praturtinto pieno savo mažyliams, nei tos mamos, kurios rūko. Nerūkymas gerokai sumažina vaisiaus apsigimimų (šlapimo sistemos apsigimimai, kiškio lūpa ar vilko gomurys) tikimybę. Sveikų įpročių šeimose gimsta ir auga sveikesni vaikai.

Kokių vaikų susirgimų rizika sumažėtų, jei vaikas augtų nerūkančioje aplinkoje?

Įvairių pasaulio šalių mokslininkai kasmet surenka vis daugiau duomenų apie vaikų susirgimus, kurie yra susiję su tėvų rūkymo reiškiniu ir neišvengiamu vaikų pasyviu rūkymu, kai tėvai net nesusimąstydami apie daromą žalą savo ar kaimynų vaikams užsirūko greta mažamečių. Šalutiniuose dūmuose (kurie smilksta degant cigaretei) kenksmingų medžiagų koncentracija yra net kelis kartus didesnė nei pagrindiniuose dūmuose (įtraukiamuose ir išpučiamuose rūkančiojo): 50 kartų daugiau amoniako, 5 kartus – anglies monoksido, 2 kartus – nikotino ir dervų. Mokslininkai nustatė, kad rūkančių tėvų vaikai dažniau turi kvėpavimo takų problemų, kur kas dažniau serga bronchitu, bronchine astma, vidurinės ausies uždegimu, vėžiu (kraujo, smegenų). Vos gimus rūkančių mamų vaikams būdingi apetito ir miego sutrikimai, didesnis nei įprastai nerimastingumas, irzlumas – visa tai yra patiriamos nikotino abstinencijos požymiai. 

Ką bendro turi tėvų rūkymas ir vaikų pažintinių gebėjimų, elgesio ir psichologiniai sunkumai, hiperaktyvumas? 
Nors kalbant apie rūkymą neretai minimi fiziniai susirgimai, nereikėtų pamiršti ir veikiamos psichikos plotmės. Juk TLK rūkymas priskiriamas prie psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant tabaką. Yra duomenų, kad nėštumo metu rūkiusių mamų vaikai pasižymi žemesniais nei vidutiniais pažintiniais gebėjimais, blogiau rašo ir skaito, ženkliai atsilieka atlikdami bendrųjų gebėjimų, matematikos testus, yra impulsyvesni, turi dėmesio sukaupimo ir išlaikymo sunkumų, sunkiai nustygsta vietoje ar atsiliepia į reikalavimus ir prašymus, dažniau pakliūva į teisėsaugos akiratį, dažniau turi kitų elgesio sutrikimų. Labai apmaudu, tačiau mamų rūkymas nėštumo metu tam tikrais atvejais gali būti susijęs su protiniu vaiko atsilikimu. Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi pakenkimai gali užsukti neigiamos psichosocialinės raidos užburtą ratą.

Ar rūkančių motinų vaikai turi pasirinkimą ateityje netapti rūkoriais?

Socialinėje erdvėje neretas jau spėjo pamatyti socialinį eksperimentą, kuriame mažamečiai vaikai prieina prie rūkančių suaugusių ir prašo jų cigarečių. Siužete beveik visi suaugusieji į tokį prašymą reaguoja atsakingai, griežtai, t. y. sudrausmindami vaikus dėl tokio prašymo, aiškindami, kodėl rūkymas kenkia, tai argumentuodami. Siužeto pabaigoje visiems kalbintiems rūkantiems suaugusiesiems įduodamas raštelis: „Jei tai taip kenkia ir taip neleidi elgtis man, tai kodėl taip elgiesi su savimi?“. Taigi, ar tam, kaip elgiamės su savimi, turi įtakos tėvų rūkymas ar nerūkymas? Taip, tikrai turi. Moksliniais duomenimis nustatyta, kad rūkiusių mamų dukros (rečiau sūnūs) kur kas labiau linkusios piktnaudžiauti priklausomybę keliančiomis medžiagomis. Manoma, kad nikotino priklausomybė gali vystytis dar negimus. Besilaukiančiai moteriai rūkant per placentą nikotinas patenka į smegenis ir sukelia chemines reakcijas jose. Dar negimus gauta rūkymo patirtis veikia tarsi miegantis ugnikalnis. Jis yra, niekas neįtaria jo grėsmės, kol vieną dieną jaunuolis nepabando užsirūkyti. Su pirma cigarete tarsi pabunda atmintyje įrašyta patirtis, paleidžianti priklausomybės nuo tabako mechanizmą. Yra tikimybė, kad rūkiusių mamų dukros ne tik pradės anksčiau rūkyti, tačiau nemaža jų dalis rūkys ir besilaukdamos savo vaikų, tikėtina, kad tokie vaikai greičiau pripras rūkyti ir daug sunkiau atsisakys šio žalingo įpročio. Kaip ten bebūtų, kiekvienas žmogus turi teisę rinktis. Teisę rinktis rūkyti ar nerūkyti ateityje turi tiek rūkančiose, tiek nerūkančiose šeimose gimę vaikai, tačiau, kol jie dar maži, atsakingai pasirinkti turi jų tėvai. Jei nenorėtumėte, kad Jūsų vaikas rūkytų, atsakykite sau į klausimą, kodėl taip elgiatės su savimi (jei rūkote)? Vaikai itin greitai perima suaugusiųjų elgesio modelius. Taigi, kokius modelius perims Jūsų vaikai?

Plakatą ,,Namai be dūmų” galite parsisiųsti ČIA


Parengta pagal:

  1. Veryga, A., Žemaitienė, N., Dičkutė, J., Dūdonis, M. Grygalytė, E. 2011. Rūkymo įtaka mamos ir vaiko sveikatai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Vilnius: Baltijos kopija. 5-30 p.
  2. Gasiliauskas, L., Levickaitė, K., Našlėnas, G. 2004. Vaikai klausia. Švietimo ir mokslo ministerija nevyriausybinė organizacija ,,Tėvai prieš narkotikus“. Vilnius. 4-6 p.
Facebook
Twitter
LinkedIn