Rūkymo žala nėštumo ir žindymo laikotarpiu

Meniu

Kiekvienais metais rūkymas pražudo daugiau nei pusę savo vartotojų – miršta daugiau kaip aštuoni milijonai žmonių. Daugiau nei septyni milijonai mirčių yra dėl tiesioginio tabako vartojimo rūkant, o maždaug 1,2 milijono žmonių miršta nuo netiesioginio tabako dūmų poveikio. Rūkymas neišvengiamai daro įtaką ir ekonomikai, kai dėl tabako sukeliamų problemų žmonės praranda produktyvumą, pašlyja sveikata. Šios neigiamos pasekmės atkreipia dėmesį, kad labai svarbu stiprinti tabako kontrolę ir stengtis pasiekti Jungtinių Tautų iškeltų darnaus vystymosi tikslų, užsibrėžtų iki 2030 m.

Rūkymo žala naujai atsispindi ir COVID-19 pandemijos akistatoje. Tyrimai rodo, kad pandemijos metu rūkantys žmonės susiduria su sunkesniais COVID-19 simptomais bei dėl to jiems tenka dažniau gultis į ligoninę. 29 % rūkančiųjų nurodė jaučiantys daugiau nei penkis viruso simptomus, o net 50 % nurodė jaučiantys daugiau nei dešimt viruso simptomų, įskaitant kvapo, skonio praradimą, viduriavimą, nuovargį, sumišimą bei raumenų skausmą. Taip pat rūkantys dukart dažniau gydėsi ligoninėje nei nerūkantys žmonės.

Tyrimai rodo, kad didžioji dalis žmonių, pasiryžtančių mesti rūkyti, yra 15–29 metų amžiaus (atitinkamai 10–20 %). O vyresniųjų grupėje mesti rūkyti ryžtasi daug mažiau žmonių – perkopę 50 metų tai daro tik 2 % vyrų ir 9,5 % moterų.

Vertinant naujausias rūkymo tendencijas, stebima, kad pastaraisiais metais tapo labai populiaru rūkyti kaitinamą, o ne deginamą tabaką (pvz., „iQOS“, „Ploom“, „glo“ ar „PAX“). Kaitinamas tabakas yra pristatomas kaip ne toks kenksmingas nei paprastos cigaretės, nesukeliantis nemalonaus kvapo. Vis dėlto kaitinami tabako produktai yra tokie pat kaip ir kiti tabako produktai – toksiški ir turintys kancerogenų. Kaitinamo tabako dūmai turi toksiškų medžiagų, sukeliančių vėžį, ir iki šiol nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad šios cigaretės yra ne tokios kenksmingos nei įprastos.

Tačiau rūkymo žala neabejotina ne tik rūkančiam, bet ir aplinkiniams, o ypač mažiesiems. Kasmet gegužės 31-ąją vykdoma akcija „Gimiau nerūkantis“ siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą rūkymo poveikį vaisiui ir paskatinti nėščiąsias ir žindančias moteris nerūkyti (bei nebūti rūkančiųjų aplinkoje) dėl sveiko savo vaikelio vystymosi. Tačiau svarbu paminėti, kad nustoti rūkyti labai svarbu ir dar tik norinčiai susilaukti vaikų šeimai. Tyrimų duomenimis, rūkantys vyrai bei moterys turi dvigubai didesnę riziką turėti nevaisingumo problemų nei nerūkantys žmonės. Europos perinatalinės sveikatos ataskaita parodė, kad Lietuvoje yra mažiau nei 5 % rūkančių nėščiųjų. Šie skaičiai – vieni mažiausių visoje Europoje. Visgi, nors tai yra labai geras rodiklis, palyginus su kitomis šalimis, dar nereiškia, kad nereiktų susirūpinti dėl tų 5 % rūkančių nėščiųjų. Yra gerai žinoma, kad rūkymas nėštumo metu kenkia vaisiaus vystymuisi ir sveikatai, tačiau mažai diskutuojama apie ilgalaikes to pasekmes. Iš tiesų nikotinas bei kitos tabako dūmuose esančios medžiagos prasiskverbia pro placentą, taip patekdamos į vaisiaus kraujotaką ir sutrikdydamos dar negimusio vaiko aprūpinimą deguonimi. Tai reiškia, kad vaikelio širdis turi plakti stipriau kiekvieną kartą, kai moteris rūko.

Vaisiaus augimas

Rūkymas nėštumo metu daro didelę įtaką vaisiaus augimui. Tyrimai rodo, kad rūkymas nėštumo metu lemia mažesnį vaiko svorį, taigi kelia riziką susilaukti ypač mažo svorio kūdikio (<2500 g) bei sukelti priešlaikinį gimdymą. Nustatyta, kad kiekvienas cigarečių pakelis, surūkytas nėštumo metu, mažina naujagimių kūno masę 2,8 g.

Smegenų vystymasis

Rūkymas nėštumo metu gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi bei jų funkcijas. Lyginant nepatyrusius ir patyrusius perinatalinį rūkymą kūdikius, pastebėta, kad pastarųjų smegenys yra mažesnės, be to, nustatyti ir smegenų funkcijų pakitimai. Metaanalizė parodė, kad kūdikių, kurių motinos nėštumo metu rūkė, galvos apimtis yra vidutiniškai 0,5 cm mažesnė nei kūdikių, kurių motinos nėštumo metu nerūkė.

Nutukimas augant bei su tuo susiję gretutiniai susirgimai

Vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad rūkymas nėštumo metu gali vaidinti svarbų vaidmenį didėjančiam vaikų nutukimui bei medžiagų apykaitos sutrikimams. Daugybė tyrimų rodo, kad nėštumo metu rūkančių motinų vaikai, sukakę maždaug 9 metų amžių, turėjo didesnę nutukimo riziką, lyginant su nerūkančių motinų vaikais. Taip pat buvo nustatyta, kad paauglių, kurių motinos rūkė prieš ir (arba) po nėštumo, bet ne nėštumo metu, vidutinis kūno masės indeksas (KMI), antsvoris bei nutukimas buvo panašus į paauglių, kurių motinos niekada nerūkė.

Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai

Nėščiųjų rūkymas taip pat gali turėti įtakos vaikų širdies bei kraujagyslių sistemos būklei – žemesnis vaisiaus širdies ritmas nėštumo metu ir aukštas kraujospūdis vaikystėje siejamas su rūkymu nėštumo metu.

Kvėpavimo sistemos sutrikimai

Motinos rūkymas nėštumo metu sukelia padidėjusią švokštimo, astmos, bronchito, kvėpavimo takų ir plaučių funkcinių sutrikimų riziką. Tyrimai rodo, kad stipriausias tabako poveikis nėštumo metu yra astmos pasireiškimas vaikams iki 2 metų.

Tabako rūkymas žindymo metu

Vienas reikšmingiausių ir jautriausių laikotarpių po gimimo, kai rūkymo poveikis gali turėti kritinių pasekmių, yra žindymo laikotarpis. Nikotino galima lengvai rasti žindančios motinos piene, todėl rūkanti bei žindanti mama yra pagrindinis kūdikio sąlyčio su tabako junginiais šaltinis. Tyrimai rodo, kad motinos piene randamas nikotino kiekis yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei kraujyje (pagal kai kuriuos tyrimus, 2,9 karto didesnis). Tai ypač svarbu dar ir dėl to, kad nėra tiksliai žinoma, kada tiksliai kūdikiai po absorbcijos sugeba visiškai metabolizuoti nikotiną.

Taip pat dėl įvairių priežasčių rūkančios motinos turi didesnę riziką trumpiau maitinti krūtimi. Rūkymas gali turėti neigiamų padarinių laktacijos procesui, pieno sumažėjimui, paveikti kūdikių elgesį, kurį galimai sukelia tabako rūkymas (diegliai bei verkimas), todėl motinos verčiau renkasi kitus maitinimo būdus. Be to, kad sutrumpėja žindymo laikas, yra įrodymų, jog motinos rūkymas žindymo laikotarpiu gali sukelti įvairių sutrikimų išsivystymą. Staigios kūdikio mirties sindromas (SIDS), medžiagų apykaitos ir minėti kvėpavimo sistemos sutrikimai ypač susiję su rūkymu žindymo metu.

Eksperimentinio tyrimo rezultatai rodo, kad miegojimo ir būdravimo ritmas yra paveikiamas iškart, vos tik motina parūko. Tokie miego ritmo sutrikdymai gali pasireikšti dėl nikotino bei jo stimuliuojančio poveikio, dėl tiesioginio ir netiesioginio slopinančio efekto smegenims ir jų funkcijoms, atsakingoms už miegą. Taigi motinų tabako rūkymas gali sąlygoti ne tik kūdikio dirglumą, pernelyg didelį verkimą, vangumą ir blyškumą kūdikystėje, bet ir naujagimių miego trūkumą, kuris vėliau gali būti susijęs su atminties bei mokymosi sunkumais.

Apibendrintai galima teigti, kad nėštumo bei pogimdyminio laikotarpio metai yra kritiniai vaiko vystymuisi. Kaip teigia epidemiologas David Barker, „didžioji dalis žmogaus vystymosi įvyksta per 1000 dienų nuo apvaisinimo“. Tyrimai nuosekliai rodo, kad tabako rūkymas turi neigiamą poveikį vaisiaus bei jau gimusio vaikelio raidai, įskaitant priešlaikinio gimdymo tikimybę, vaisiaus augimo apribojimus, nepakankamą mažylio svorį, staigios kūdikio mirties sindromą, protines bei elgesio problemas, nutukimą, hipertenziją, diabeto tikimybę, kvėpavimo takų funkcinius sutrikimus ir kt. Nors motinų rūkymas nėštumo metu yra ypač reikšmingas dėl įvairių neigiamų pasekmių vaikui, jis taip pat labai kenksmingas žindymo laikotarpiu bei įkvepiant kitų žmonių iškvepiamus dūmus. Suteikime teisę vaikams gimti nerūkantiems – būkime sąmoningi ir atsakingi.

Straipsnio autorė: IV kurso psichologijos studentė Augustė Paužaitė

Straipsnį redagavo: psichologė Dovilė Kavaliauskaitė

Literatūra

  1. Banderali G., Martelli A., Landi M., Moretti F., Betti F., Radaelli G., Lassandro C., Verduci E. (2015). Short and long term health effects of parental tobacco smoking during pregnancy and lactation: a descriptive review. Journal of translational medicine, 13, 327.
  2. Carlson J. (2020). 8 Dangers of Smoking While Pregnant. Prieiga per internetą: https://www.healthline.com/health/smoking-and-pregnancy
  3. Flor L.S., Reitsma M. B., Gupta V., Ng M., Gokidou E. (2021). The effects of tobacco control policies on global smoking prevalence. Nature Medicine, 27, 239–243.
  4. Hopkinson N. S., Rossi N., El-Sayed Moustafa J., Laverty A. A., Quint J. K., Freidin M., Visconti A., Murray B., Modat M., Ourselin S., Small K., Davies R., Wolf, J. Spector, T. D., Steves C. J., Falchi M. (2021). Current smoking and COVID-19 risk: results from a population symptom app in over 2.4 million people. Thorax, 1–9.
  5. NHS (2020). Stop smoking in pregnancy. Prieiga per internetą: https://www.nhs.uk/pregnancy/keeping-well/stop-smoking/
  6. NHS (2021). Quit smoking. Prieiga per internetą: https://www.nhs.uk/better-health/quit-smoking/
  7. United Nations. Transforming Our World: the 2030 Agenda for Sustainable Development https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld/publication
  8. World Health Organization (2020). Tobacco. Prieiga per internetą: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/tobacco
Facebook
Twitter
LinkedIn