Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Klaipėdos miesto gyventojų sveikatos būklė: pokyčiai ir tendencijos

   Vasario mėnesį miesto taryba patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2016 m. ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikti visuomenės sveikatos būklę atspindintys Klaipėdos miesto rodikliai, kurie lyginami su Lietuvos rodikliais. Visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro 51 rodiklis, atspindintis, kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos strategijos tikslai.

   Opi uostamiesčio demografinė problema – kasmetinis gyventojų skaičiaus mažėjimas. 2017 m. pradžioje Klaipėdoje gyveno 151 309 gyventojai – 3 017 gyventojais mažiau nei 2016 m. pradžioje. 2017 m. pradžioje mieste didžiąją gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus gyventojai (91 923 arba 60,8 proc.). Uostamiestyje gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių nei vaikų iki 15 metų amžiaus (atitinkamai 33 812 arba 22,3 proc. ir 25 574 arba 16,9 proc.). Per 2016 m. mieste iš viso mirė 2 089 asmenys (1 058 vyrai bei 1031 moteris), tai 1 asmeniu daugiau nei mirė per 2015 m. Per 2016 metus Klaipėdoje gimė 1 784 kūdikiai, tai 131 kūdikiu mažiau nei per 2015 m.

   Palyginus Klaipėdos miesto ir Lietuvos sveikatos rodiklius, nustatyta, kad 15 rodiklių 2016 m. buvo geresni už Lietuvos vidurkį, 23 rodikliai atitiko Lietuvos vidurkį, 10 rodiklių buvo prastesni už Lietuvos vidurkį ir 3 rodikliai nevertinami.

   Klaipėdos rodikliai, kurie per paskutinius trejus metus (2014-2016 m.) buvo geresni už Lietuvos vidurkį: mirtingumas dėl savižudybių, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, krūties vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinių programų įgyvendinimas.

   Bendruomenės sveikatos taryba išrinko 2016 m. problemines Klaipėdos miesto sritis, kuriose būtina imtis priemonių gerinant situaciją:

  1. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu;
  2. Skiepijimo apimtys 1 ir 2 metų amžiaus vaikų grupėje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos;
  3. Sergamumas II tipo cukriniu diabetu.

   Analizuojant paskutinių trejų metų (2014-2016 m.) Klaipėdos miesto rodiklius, kurie buvo prastesni už kitų savivaldybių rodiklius, pastebimos šios tendencijos:

  1. Sergamumas II tipo cukriniu diabetu Klaipėdoje pakito nuo 53,7 iki 54,2 atvejo, o Lietuvoje – nuo 43,7 iki 45,6 atvejo 10 000 gyventojų. Klaipėdos m. sav. rodiklis išlieka aukštesnis už Lietuvos vidurkį.
  2. Krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje dalyvavusių vaikų dalis Klaipėdoje sumažėjo nuo 8,9 iki 6,9 proc., o Lietuvoje – nuo 20,9 iki 17 proc. Ši programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai.
  3. Klaipėda lenkia Lietuvos vidurkį pagal užsikrėtusiųjų ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis skaičių, bet pastebima sergamumo šiomis infekcinėmis ligomis mažėjimo tendencija: Klaipėdoje sergamumas sumažėjo nuo 5,6 iki 3,3 atvejo, Lietuvoje – nuo 3,5 iki 2,9 atvejo 10 000 gyventojų.
  4. Klaipėdoje išlieka aukštas mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu: mirčių skaičius išaugo nuo 3,2 iki 11,1 atvejo, o Lietuvoje – nuo 3,7 iki 4,5 atvejo 100 000 gyventojų.
  5. Pagal vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tenkantį gyventojų skaičių Klaipėda lenkia Lietuvos vidurkį. Vidutiniškai Lietuvoje vienai licencijai teko 150 gyventojų, bet Klaipėdoje stebima prastėjimo tendencija (nuo 123 gyventojų sumažėjo iki 111 gyventojų 1-ai licencijai). Maža licencijų rodiklio reikšmė parodo, kad licencijų yra išduota daug ir todėl vienai jų tenka mažai gyventojų (didesnis alkoholio prieinamumas).

   Į problemines sritis atkreipti dėmesį raginami ne tik visuomenės sveikatos specialistai, bet ir patys klaipėdiečiai. Didėjantis sergamumas cukriniu diabetu –  tai viena iš priežasčių, dėl kurių trumpėja žmonių sveiko gyvenimo metai. Klaipėdos miesto gyventojai turėtų sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyvūs, reguliariai lankytis pas savo šeimos gydytoją bendros sveikatos patikrai. Tėvai turi didesnį dėmesį skirti vaikų sveikatos išsaugojimui, o prevencinės priemonės, tokios kaip skiepai ir dantų silantavimas, turėtų būti prioritetas.

 

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro parengtą Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos stebėsenos 2016 m. ataskaitą galima peržiūrėti paspaudus šią nuorodą:

http://www.sveikatosbiuras.lt/files/Main/files/t1-26pr1%20ataskaita_Klaip%C4%97da%20(2)(1).pdf

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro parengtą leidinį „Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse 2016 m.“ galima peržiūrėti paspaudus šią nuorodą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/VS_bukle_sav/VS%20bukle%202016.pdf

Bendradarbiaujame:                   plačiau..