Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

„Kada nors žmonija bus priversta nugalėti triukšmą taip pat ryžtingai, kaip cholerą ir marą“, - XIX amžiaus vokiečių mikrobiologas R. Kochas

Triukšmas – tai dirbtinai sukelti įvairaus stiprumo ir dažnio garsai, kurie trukdo dirbti, poilsiauti ir kenkia sveikatai.

Kiekvienais metais paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį (2019. 04. 24)  minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Ši diena skirta pažymėti visuotinį susirūpinimą ilgalaikio triukšmo žala visuomenės sveikatai ir atkreipti visuomenės dėmesį į visiems aktualią triukšmo problemą,  skatinti tylesnių namų, tylesnių ugdymo įstaigų bei tylesnės poilsio aplinkos sukūrimą.

Kasdien mus supa daugybė garsų - vieni iš jų malonūs, kiti erzina. Triukšmas tapo nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu, stipriai kenkiančiu sveikatai.

PSO nurodo tokius triukšmo sukeltus padarinius:

  • Triukšmas pažeidžia mūsų klausą;
  • Triukšmas sutrikdo miegą;
  • Triukšmas skatina streso hormonų išsiskyrimą;
  • Triukšmas sukelia nepasitenkinimą;
  • Triukšmas turi įtakos kalbos suvokimui ir neigiamai veikia mokymosi procesą;
  • Triukšmas turi įtakos protinių užduočių atlikimui;
  • Triukšmas turi įtakos socialinei elgsenai.

Statistiškai įrodyta, jog dėl triukšmo didėja kraujospūdis, streso hormonų bei riebalų koncentracija – net ir tuomet, kai žmonės miega. Bėgant laikui, dėl šių poveikių gali siaurėti kraujagyslės ir ištikti širdies infarktas.

Didžiausi triukšmo šaltiniai PSO duomenimis yra:

  • Oro uostai;
  • Autostrados;
  • Pramoninės ir komercinės įmonės;
  • Transporto srautai gatvėse, automobilių stovėjimo aikštelės;
  • Muzika;
  • Vaikiški žaislai.

Garso stiprumas matuojamas decibelais (dB). Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai įspėja, kad garso intensyvumui aplinkoje pakilus virš 50 dB, trikdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas, perkopiantis 85 dB ribą ir besitęsiantis daugiau kaip aštuonias valandas, gali sukelti kurtumą.

Kokį triukšmą sukelia mus supantys triukšmo šaltiniai:

  • 30 dB - šnabždesys, girdimas 1m atstumu, lapų šnaresys;
  • 50 dB – lietus;
  • 50- 60 dB - įprastinė kalba;
  • 60 dB - elektrinė barzdos skutimo mašinėlė;
  • 80 db - durų, telefono skambutis;
  • 85 dB – sunkvežimis;
  • 90 dB – riksmas;
  • 95-110 dB – motociklas;
  • 110 dB - šūvis į orą;
  • 140 dB - lėktuvo variklis.

Triukšmo išlaidos:

Neigiamas triukšmo poveikis lemia ne tik tiesiogines išlaidas sveikatos priežiūrai, bet ir netiesiogines išlaidas, susijusias su darbuotojų darbo kokybės sumažėjimu, ankstyvesniu nedarbingumu, papildomomis garso izoliacijos įrengimo išlaidomis būstuose bei nekilnojamojo turto nuvertėjimu.

Kam labiausiai kenkia triukšmas?

Kai kurie žmonės triukšmui jautresni už kitus. Labiausiai nuo jo turėtume saugoti vaikus. Mažiesiems reikia daugiau miego nei suaugusiesiems, todėl turėtume pasirūpinti, kad naktį jų miegamuosiuose būtų kuo tyliau. Triukšmas stipriau veikia ligotus ir vyresniojo amžiaus žmones, pamainomis dirbančius įvairių sričių specialistus (jų dienos režimas itin pažeistas nereguliaraus miego). Triukšmas taip pat labai pavojingas gyvenantiems šalia judrių gatvių, triukšminguose mikrorajonuose.

Ką daryti norint išvengti neigiamo triukšmo poveikio?

Tylos valandėlės žmogui yra būtinos, todėl rekomenduojama bent tada, kai leidžia sąlygos (rytais ir vakarais, prieš miegą) pabūti tyloje, pasiklausyti savo minčių, pačios tylos, savaitgaliais pasivaikščioti gamtoje ir išgirsti „natūralų triukšmą” – paukščių čiulbesį, upelio čiurlenimą, medžių šlamesį.

Siekdami sumažinti triukšmą aplinkoje, susimąstykime, kaip kiekvienas mūsų galime prie to prisidėti:

  • Durų ir telefono skambutį nustatykite tokiu garsumu, kuris Jums priimtinas.
  • Prie baldų kojų priklijuokite gumos gabalėlius, kad netrinksėtų nuolat stumdomos kėdės.
  • Norėdami ką nors pasakyti namiškiams ar bendradarbiams, nerėkite iš vieno kambario į kitą, o prieikite arčiau ir pasakykite.
  • Jei mėgstate garsiai klausytis muzikos, užsidarykite kambario duris, kad namiškiams netrukdytumėte. Jei saugote savo sveikatą – įpraskite klausyti muziką tyliau.
  • Naudokite bet kokias apsaugos priemones būdami triukšmingoje aplinkoje (pjaunant žolę, atliekant statybos, remonto darbus ir pan.).

Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys įgyvendina Aplinkos triukšmo valdymo direktyvą. Taip pat turime Valstybinę triukšmo prevencijos programą, kurioje numatytos konkrečios priemonės triukšmo poveikiui mažinti. Visgi prie triukšmo kontroliavimo ir jo mažinimo galime ir turime prisidėti kiekvienas iš mūsų.

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..