Koks maistas gali padėti emocinei sveikatai?

Pyktis, liūdesys, nerimas, stresas ir kiti jausmai gali daryti įtaką mūsų apetitui. Jis gali padidėti, sumažėti ar net visai pradingti kuriam laikui. Galbūt pastebėjote, kokio maisto labiausiai norisi, jei dėl jaučiamų jausmų apetitas padidėja? Ne vienas mokslinis tyrimas patvirtina, kad esant neigiamoms emocijoms, pvz., liūdesiui, nerimui ar kt., žmogus linkęs rinktis maistą, kuriame yra daugiau riebalų, cukraus arba druskos. Tokį maistą dažnai vadina komfortišku, jis šiek tiek nuramina, yra skanus ir sotus. Ilgą laiką guodžiant save tokiu maistu, organizme gali sumažėti B grupės vitaminų, cinko, magnio. Būtent šie vitaminai ir mineralai svarbūs, jog žmogus emociškai jaustųsi geriau. Nejučia žmogus atsiduria užburtame rate. Valgydamas vien tik komfortišką maistą, jam gali padidėti svoris, dėl kurio žmogus vėlgi gali pasijusti nekaip, ir taip tik dar labiau suprastės emocinė sveikata, o esant prastai emocinei sveikatai, laikytis sveikatai palankių maitinimosi įpročių sunku.

Jei jaučiate, kad emocinė sveikata prastėja, neleiskite jai dar labiau prastėti – rinkitės sveikatai palankius produktus. Pasijusti geriau gali padėti:

  • Omega-3 riebiosios rūgštys, kurių yra riebiose žuvyse, pvz., lašišoje, sardinėse ir skumbrėse, taip pat šių rūgščių yra sėklose ir riešutuose, pavyzdžiui, linų sėmenyse, graikiniuose riešutuose ir ispaninio šalavijo sėklose.
  • B grupės vitaminai, kurių randama mėsoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, ankštiniuose augaluose, riešutuose, sėklose ir tamsiuose lapiniuose žalumynuose.
  • Vitaminas D. Šis vitaminas gaminasi odoje, kai esame lauke šviečiant saulei. Valgydami riebią žuvį (lašišą, skumbrę, sardinę, silkę, tuną), kiaušinius, pieno produktus organizmą taip pat papildome šio vitamino.

Informaciją paruošė: mitybos specialistė Ieva Bukauskaitė

Facebook
Twitter
LinkedIn