Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Kraujo spaudimo kontrolė – kelias į sveiką gyvenimą

Arterinė hipertenzija – tai lėtinė liga, kuri nustatoma, kai kraujo spaudimo padidėjimas yra nuolatinis. Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys nejaučia jokių simptomų, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą, kurio padidėjimas ir yra vienintelis simptomas ligos pradžioje. Tikriausiai todėl neretai aukštas kraujo spaudimas yra vadinamas ,,tyliuoju žudiku“ arba simptomų neturinčia liga. Tačiau yra keletas simptomų, kurie gali įspėti apie padidėjusį kraujo spaudimą:

  • galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje);
  • galvos svaigimas;
  • spengimas ausyse;
  • skausmas širdies plote;
  • širdies permušimai;
  • kraujavimas iš nosies;
  • veido raudonis;
  • kraujosrūvos akyse;
  • staiga atsiradęs pusiausvyros sutrikimas.

Rimtesni šios ligos simptomai atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Gali kilti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: širdyje, smegenyse, inkstuose. Šių krizių metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kt.

Šia lėtine liga serga itin daug žmonių, o tikimybė susirgti didėja su amžiumi, todėl kiekvienas asmuo turi žinoti pagrindinius arterinės hipertenzijos rizikos veiksnius:

  • paveldimumas (jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti hipertenzija);
  • amžius – paprastai serga vyresni negu 35 metų amžiaus žmonės;
  • rūkymas;
  • alkoholis;
  • padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje;
  • cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje;
  • netaisyklinga mityba (per didelis druskos, riebalų kiekis, mažas kalio vartojimas);
  • antsvoris, nutukimas;
  • mažas fizinis aktyvumas;
  • stresas, nerimas, depresija.

Nors ši liga atrodo nepavojinga ir nesukelianti rimtų simptomų, bloginančių su sveikata susijusią žmogaus gyvenimo kokybę, tačiau ilgą laiką padidėjusio kraujo spaudimo pasekmės yra iš tiesų liūdnos, tai pagrindinė infarkto, insulto, širdies ir inkstų nepakankamumo, ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis invalidumu ar net mirtimi, priežastis. Todėl būtina žinoti, kad optimalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas yra 120 ir 80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neperkopia 140/90 mmHg. Kraujospūdžiui pakilus daugiau nei 140 ir (ar) 90 mmHg, būtina susirūpinti!

 

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė


Literatūra:

  1. Babravičienė R. 2013. Kontroliuokite savo kraujo spaudimą. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Prieiga per internetą: http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Naudingi_patarimai/Hipertenzija%20-%20patarimai.pdf
  2. Rizikos veiksnių įvertinimas ir svarba. 2020. Prieiga per internetą: http://www.heart.lt/wp-content/uploads/2020/05/%C5%A0irdies-ir-kraujagysli%C5%B3-lig%C5%B3-rizikos-veiksniai.pdf

lliustracijos:

Bendradarbiaujame:                   plačiau..