Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Lietuva – endeminė teritorija, tačiau erkių nebijo


Lietuva – endeminė teritorija, tačiau erkių nebijo


Erkinis encefalitas – virusinė infekcija, kurios sukėlėją platina erkės. Pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas, siejamas su šiltesnėmis žiemomis bei kitais klimatiniais veiksniais. Erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, balandžio mėnesį, ir tęsiasi iki lapkričio mėnesio. Lietuva yra priskirtina prie didelio erkių paplitimo kraštų, tačiau lietuviai vangiai naudojasi vienintele efektyvia profilaktikos priemone nuo erkinio encefalito – vakcina. Statistika teigia, jog 2016 m. pirma erkinio encefalito vakcinos dozė (TBE1) buvo įskiepyta 36 337 asmenims, o 2015 m. tik 17 526.

Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Dažniausiai jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau gyvena miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, lapuočių miškuose. Savo aukos paprastai tyko įlipusios į žolę apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus. Peržiemojusios erkės savo aktyvų sezoną dažniausiai pradeda kovo mėnesį ir jis tęsiasi iki pirmųjų šalnų – lapkričio mėnesio. Aktyviausios erkės būna gegužės pabaigoje–birželio pradžioje ir rugpjūčio gale iki rugsėjo vidurio. Pavojus tyko ne tik miškuose – dauguma žmonių virusu užsikrečia savo gyvenamojoje aplinkoje (sodyboje, kolektyviniame sode, nuosavo namo kieme, miesto parke).

Erkinis encefalitas – kas tai?

Tai sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Ligos inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, o vidutiniškai 7–14 dienų. Pagrindiniai šios ligos simptomai: raumenų skausmas, karščiavimas, galvos skausmas, kosulys, dusulys, sąmonės sutrikimas, pusiausvyros sutrikimai, pykinimas, traukuliai, paralyžiai. Po šios ligos dažni liekamieji reiškiniai. Profilaktika – skiepai, po kurių įgyjamas imunitetas 3–5 metams.

Pastarąjį dešimtmetį stebima sergamumo erkiniu encefalitu didėjimo tendencija. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateikiamais duomenimis, 2019 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvoje registruota apie 700 erkinio encefalito atvejų, o kasmet vidutiniškai suserga 470 asmenų. Kasmet nuo erkinio encefalito miršta 2–3 asmenys. 2019 m. iki lapkričio mėn. registruoti šeši mirties atvejai, mirusiųjų vidutinis amžius – 72 m., visi asmenys buvo nepasiskiepiję.

Erkės išplitusios visose apskrityse, todėl rizika susirgti Lietuvoje yra didelė. Specifinio antivirusinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra. Vakcinacija išlieka veiksmingiausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemone žmonėms, gyvenantiems endeminėse vietose, profesinės rizikos asmenims ir keliaujantiems į endemines zonas. Imunitetui nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Šiuo metu Lietuvos valstybė šių skiepų nefinansuoja.

Svarbu žinoti ir tai, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Laimo ligos paplitimas ir simptomai

Lietuvoje Laimo liga kasmet vidutiniškai suserga 2600 asmenų. 2019 m. sergamumas šia liga padidėjo ir preliminariai yra registruota daugiau kaip 3000 atvejų.

Laimo liga išplitusi visoje šalyje, o skiepų nuo jos nėra. Efektyvi prevencinė priemonė – individuali asmens apsauga. Laimo liga sukelia įvairių žmogaus organizmo sistemų sutrikimus, yra gydoma antibiotikais. Imunitetas nesusiformuoja persirgus simptomine ar besimptome klinikine forma. Jei liga nediagnozuojama ankstyvoje stadijoje arba neteisingai diagnozuojama, gali išsivystyti sunkios neurologinės sistemos, širdies ir sąnarių komplikacijos.

Laimo ligos būdingiausias simptomas – odos bėrimas (klaidžiojanti eritema) įkandimo ar kitoje vietoje praėjus 1–4 savaitėms. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Tačiau bėrimo gali ir nebūti. Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, imti svaigti galva. Kai kuriais atvejais pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai.

Laimo ligos rizika yra tiesiogiai susijusi su erkių gausa ir kontakto su jomis galimybe, ypač laisvalaikį praleidžiant medžiojant, grybaujant, uogaujant bei dirbant miškuose ir fermose.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Jei įsisiurbė erkė, specialistai pataria ją ištraukti pincetu.

  • Prieš traukiant erkę riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą.
  • Erkę svarbu pincetu suimti kuo arčiau žmogaus kūno odos ir nesukiojant, jos nespaudžiant staigiu judesiu traukti į viršų.
  • Įkandimo vietą nuplauti vandeniu ir muilu bei dezinfekuoti.
  • Įsiminkite ar užsirašykite datą, kada įsisiurbusi erkė buvo pastebėta, stebėkite įkandimo vietą ir savo savijautą mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai. Atsiradus karščiavimui ar gripą primenantiems simptomams, ar paraudimui įkandimo vietoje, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Apsaugos būdai

Einant į mišką, reikėtų:

  • apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno;
  • galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
  • repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Taip pat jais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius.

Kiti apsaugos būdai:

  • grįžę namo apsižiūrėkite visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis ir sprandą, gerai išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu ir persirenkite, o vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Sausame ore erkės išgyvena labai trumpai;
  • nenaudokite termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes;
  • svarbi gyvenamosios aplinkos priežiūra. Erkės nemėgsta tiesioginės saulės, ieško drėgmės, šešėlio, labai mėgsta apleistus krūmynus ir aukštą žolę, todėl rekomenduojama reguliariai tvarkyti aplinką, nupjauti žolę, nepalikti nereikalingų krūmokšnių;
  • skiepai – geriausia apsauga nuo erkinio encefalito.

Straipsnį paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: http://www.ulac.lt/ ir https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Bendradarbiaujame:                   plačiau..