Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Viena liga – skirtingi tipai

Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių šiuolaikinės medicinos bei visuomenės problemų. Kasmet cukriniu diabetu sergančių asmenų daugėja. Tarptautinės diabeto federacijos duomenys rodo, kad pasaulyje registruotų cukriniu diabetu sergančių žmonių skaičius per pastaruosius 50 metų padidėjo 25 kartus. Lietuvos endokrinologų asociacijos duomenimis, šalyje II tipo cukriniu diabetu serga daugiau nei 5 proc. 35–65 m. gyventojų (Gudžinskienė, 2018).

Yra dvi pagrindinės cukrinio diabeto formos – I tipo ir II tipo, kurios turi vieną bendrą bruožą – padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau gliukozės pertekliaus kraujyje priežastys yra skirtingos, dėl to taikomi skirtingi gydymo būdai (Cilia, 2007).

I tipo cukriniu diabetu dažniausiai suserga vaikai ir paaugliai, 10–15 m. amžiaus, dėl to anksčiau ši liga buvo vadinama „paauglių cukralige“, „jaunatviškuoju diabetu“. Tai yra autoimuninis susirgimas, kai kasoje suardomos ląstelės, kurios normaliomis sąlygomis gamina insuliną. Turintys I tipo diabetą visą gyvenimą turi leistis insuliną. Ligą sukelia autoimuninė reakcija – imuninė sistema pradeda kenkti organizmui. Šiuo atveju ji suardo ląsteles, kurių paskirtis yra insulino gamyba kasoje. Ši liga dažniausiai užklumpa vaikystėje arba jaunystėje ir nepasitraukia iki gyvenimo pabaigos. Sergamumas I tipo diabetu palyginti nėra didelis, sudaro tik apie 10 proc. visų cukrinio diabeto atvejų (Orlovskaja, 2012).

Riziką susirgti I tipo cukriniu diabetu galima paveldėti. Tačiau kalti ne tik genai. Kaip rodo tyrimai, šio tipo diabetu susirgus vienam iš dvynių tikimybė, kad ligos neišvengs ir kitas, sudaro tik 30–50 proc. Vadinasi, yra kitų svarbių šią ligą skatinančių priežasčių. Šiuo metu diskutuojama apie kitus galimus šios ligos veiksnius, pvz., infekcijos, nitratai ir nitritai maisto produktuose. Tiriant vaikų susirgimo cukriniu diabetu priežastis, nepastebėta skirtingo berniukų ir mergaičių polinkio susirgti šia liga. Vis dėlto tyrimais nustatyta, kad didesnis pavojus susirgti I tipo cukriniu diabetu kyla vaikams, kurių tėvai serga šia liga (Aglinskienė, 2011).

Dauguma pacientų, apie 90 proc., serga II tipo cukriniu diabetu. Šia cukrinio diabeto forma susergama vyresniame amžiuje, liga diagnozuojama dažniausiai antroje gyvenimo pusėje. II tipo diabetikams nustatant diagnozę, šia liga jie sirgdavo jau vidutiniškai 5–7 m., be to, kitaip nei I tipo cukrinio diabeto pacientai, jie beveik visuomet turi antsvorio (Urbanavičius, 2011). Anksčiau ši liga paprastai būdavo diagnozuojama apie keturiasdešimtuosius žmogaus gyvenimo metus, o dabar suserga vis jaunesni žmonės. Tai endokrininė liga, kuriai būdingas sumažėjęs insulino kiekis arba suprastėjęs paties organizmo reagavimas į jį, dėl to nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Kaip rizikos veiksniai yra nurodomi paveldimumas, rūkymas, mažas skaidulinių medžiagų suvartojimas, tačiau kaip pagrindiniai išskiriami – antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka (Nelaj, 2015).

Fiziškai aktyvūs asmenys, kiekvieną dieną 30 min. sportuojantys vidutiniu intensyvumu, 30–50 proc. sumažina II tipo cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką (Bassuk, 2005). Fizinis neaktyvumas susijęs su padidėjusiu atsparumu insulinui ir bloga glikemijos kontrole priklausomai nuo kūno svorio (Sigal, 2004). Normalaus svorio ir mažo fizinio aktyvumo asmenims rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu didėja 1,52 karto, nutukusiems ir fiziškai neaktyviems žmonėms rizika susirgti šia liga didėja 1,65 karto, lyginant su normalaus svorio ir fiziškai aktyviais asmenimis (Sullivan, 2005).

Cukrinio diabeto tipą vieną nuo kito galima atskirti pagal simptomų stiprumą. I tipo cukrinis diabetas prasideda ūmiais ir ryškiais simptomais: troškulys, dažnas šlapinimasis, padidėjęs apetitas, krentantis svoris, nuovargis. II tipo cukrinis diabetas paprastai prasideda ramiai – pirmieji simptomai būna neryškūs, dėl to jie tinkamai neįvertinami, pati liga dažnai lieka nenustatyta. Abiejų cukrinio diabeto tipų gydymui ir kontrolei yra svarbi mityba bei judėjimas. Medikamentinį gydymą derinant su sveika mityba ir fiziniu aktyvumu galima pasiekti puikių rezultatų ir efektyviai kontroliuoti ligą.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kartu su pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigomis vykdo Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programą. Jeigu norėtumėte dalyvauti ar sužinoti daugiau informacijos apie šią programą, maloniai kviečiame susisiekti su programos koordinatore mob. tel. 8 615 16 155 arba el. p. vitalija@sveikatosbiuras.lt.

Straipsnio autorė – visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė


Literatūra

1. Aglinskienė, K. Diabetinės neuropatijos gydymo aktualijos. Lietuvos gydytojo žurnalas, 2011.

2. Bassuk S.S., Manson J. E. Epidemiological evidence for the role of physical activity in reducing risk of type 2 diabetes and cardiovascular disease. Journalof Applied Physiology, 2005; 99(3): 1193-1204.

3. Cilia S. Educational programme for patients with type 2 diabetes at community health centres: What is the evidence? Malta Medical Journal, 2007; 19(3): 6-11.

4. Gudžinskienė V. Cukriniu diabetu sergančių asmenų sveikatai palankių įgūdžių integravimo problemos. Socialinis darbas, 2018; 16(1): 106–118.

5. Nelaj E., Gjata M., Tase M.P-040: Relation of type 2 diabetes and hypertension, and their impact on cardiovascular risk. Annales de Cardiologie et d‘angeiologie, 2015; 64: 37– 38.

6. Orlovskaja, L. I tipo cukrinio diabeto gydymas insulino pompa. Diabetas, 2012; 2(74): 3-6.

7. Sigal R.J., Kenny G.P., Wasserman D.H., Castaneda – Sceppa C. Physical activity/exercise and type 2 diabetes. Diabetes Care 2004; 27(10): 2518–2539.

8. Sullivan P.W., Morrato E.H., Ghushchyan V., Wyatt H.R., Hill J.O. Obesity, inactivity, and prevalence of diabetes and diabetes related cardiovascular comorbidities in the U.S., 2000–2002. Diabetes Care 2005; 28(7): 1599–1603.

9. Urbanavičius V. Medikamentinis 2 tipo cukrinio diabeto gydymas. Lietuvos gydytojo žurnalas, 2011; 8.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..