Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Parkinsono liga – ką būtina žinoti kiekvienam

Parkinsono liga – antra labiausiai paplitusi lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos. Šios ligos paplitimas Europoje svyruoja nuo 11 iki 119 atvejų 100 000 gyventojų. Mažiausiai šia liga serga Afrikos ir Azijos juodaodžiai, o daugiausiai – baltosios rasės žmonės (Skirmantaitė, 2014). Parkinsono liga vyrai serga dažniau, dažniausiai susergama būnant 60-70 m. amžiaus, bet pastebima ligos jaunėjimo tendencija, vis dažniau ji diagnozuojama 30-40 m. ar dar jaunesniems asmenims. Lietuvoje Parkinsono liga serga apie 12 000 žmonių (Kavaliauskienė, 2017). Šis susirgimas anksčiau ar vėliau sutrikdo kasdienę gyvenimo veiklą ir sukelia neįgalumą. Susirgus jaunesniame amžiuje po tam tikro laiko žmogus netenka darbingumo, vyresniame – prireikia artimųjų pagalbos atliekant net kasdienius darbus, o ligai progresuojant prireikia slaugos (Skirmantaitė, 2014). Pagrindiniai Parkinsono ligos požymiai: tremoras, galūnių bei kūno sukaustymas, pakitusi eisena (bradikinezė), psichinės sveikatos problemos.

Tremoras dažniausiai prasideda vienoje rankoje arba kojoje ir pamažu išplinta. Tremoro pobūdis gali keistis ligos eigoje. Galvos ir galūnių drebėjimas nustatomas net 92 proc. sergančiųjų. Miego metu tremoro nebūna.

Galūnių bei kūno sukaustymas nėra specifinis Parkinsono ligos požymis, jis gali būti ir sergant kitomis ligomis. Sustingimas dažniau aptinkamas tiems pacientams, kuriems yra demencija. Dėl šio požymio veidas praranda emocinę išraišką, pakinta ligonių laikysena, atsiranda vadinamoji „boksininko“ poza.

Bradikinezė – pagrindinis požymis diagnozuojant Parkinsono ligą. Bradikinezė pasireiškia sulėtėjusia, pasunkėjusia eisena, mažesniais žingsniais, kojų vilkimu, tai nutinka dėl ligos metu negrįžtamai nykstančių tam tikros galvos smegenų srities ląstelių, kurios dalyvauja judesių kontrolėje (Valeikienė, 2015).

Psichinės sveikatos problemos taip pat dažnai neaplenkia sergančiųjų Parkinsono liga. Kai kurie žmonės kenčia nuo depresijos, nerimo, apatijos, demencijos, nuotaikų svyravimo, kognityvinių sutrikimų. Tai turi įtakos ligonių gyvenimo kokybei bei santykiams su šeimos nariais ir aplinkiniais žmonėmis, dėl to šie asmenys linkę į vienišumą ir izoliaciją (Kavaliauskienė, 2017). Tačiau psichinės sveikatos problemos, toli gražu, nėra pagrindinis šios ligos požymis, kaip klaidingai yra manoma. Dėl mažo visuomenės domėjimosi šia liga ir dėl pačių sergančiųjų užsidarymo, dažnai šie žmonės per anksti atsiskiria nuo socialinio gyvenimo, nors ir yra kūrybingi bei gebantys jame dalyvauti.

Šiuolaikinė medicinos pažanga leidžia ligą nustatyti ankstyvoje stadijoje, palengvinti simptomus ir keisti jos eigą, kad ji progresuotų kuo lėčiau. Todėl būtina didinti žmonių sąmoningumą bei skatinti domėtis šia ir kitomis, didesnio susidomėjomo nesulaukusiomis ligomis. Žmonės, pajutę anksčiau aptartus požymius, dažniausiai skubiai kreipiasi į gydytoją, tačiau tada liga jau būna gerokai pažengusi, todėl kiekvienas asmuo turi žinoti ir ankstyvuosius šios ligos požymius:

  • vidurių užkietėjimas,
  • uoslės susilpnėjimas,
  • miego sutrikimai (aktyvus dalyvavimas sapnuose, kalbėjimas jų metu ir kt.),
  • nuotaikos sutrikimai, nerimo priepuoliai.

Sunerimti ir kreiptis į medikus reikėtų, jei kamuoja keletas iš šių simptomų (Tavoraitė, 2018). Taip pat labai svarbu, kad Parkinsono liga sergantys asmenys jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais, jaustų aplinkinių žmonių palaikymą, užsiimtų veikla, kuri padėtų rasti gyvenimo prasmę, realizuoti save kaip asmenybę, taip pat stabilizuoti emocinę būseną, sumažinti stresą bei pagerinti savijautą.

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė

 


Naudota literatūra:

1. Kavaliauskienė A., Venckienė I. 2017. Organizuotos veiklos, taikant dailės terapijos elementus,  naudingumas Parkinsono liga sergantiems asmenims. Sveikatos mokslai, Nr. 6. Prieiga per Internetą: https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/03/1101-3076-1-PB.pdf

2. Skirmantaitė I. 2014. Greitėjančio tempo treniruočių ant bėgtakio poveikis sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyrai, funkciniam pajėgumui ir rankos greitų bei tikslių judesių kinematikai. Neurologijos seminarai. Prieiga per Internetą: http://www.neuroseminarai.lt/wpcontent/uploads/2017/02/Neuro_2014_Nr4_267-273.pdf

3. Tavoraitė A. 2018. Parkinsono liga neaplenkia ir jaunų žmonių. Prieiga per Internetą: https://lsveikata.lt/sveika-seima/parkinsono-liga-neaplenkia-ir-jaunu-zmoniu-8441

4. Valeikienė V., Juozulynas A., Venalis A. ir kt. 2015. Parkinsono liga ir neįgalumas. Sveikatos mokslai, Nr. 1. Prieiga per Internetą: https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/03/721-2304-1-SM.pdf

Bendradarbiaujame:                   plačiau..