Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Tuliaremija - paglosčius gyvūną ar įkandus vabzdžiui


Tuliaremija - paglosčius gyvūną ar įkandus vabzdžiui


Nors tuliaremijos atvejai Lietuvoje reti ir apie šios ligos keliamą pavojų žino nedaugelis, tačiau specialistai primena, jog užsikrėsti ja galima tiesiog paglosčius gyvūną ar įkandus vabzdžiui, taip pat vartojant netinkamai apdorotą mėsą ar atsigėrus nešvaraus vandens.

Kadangi skiepų nuo tuliaremijos nėra, pasak visuomenės sveikatos specialistų, šios ligos reikėtų saugotis didelį dėmesį teikiant prevencijos priemonėms.

Statistika

Kaip rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys, Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį kasmet registruojama nuo 2 iki 5 tuliaremijos atvejų. Didžiausią rizika užsikrėsti turi kaimo vietovių gyventojai, taip pat medžiotojai, miškų darbuotojai, žvejai. Europoje daugiausiai tuliaremijos atvejų registruojama Skandinavijos ir Rytų Europos srityse.

Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Japonijoje, buvusios Tarybų Sąjungos šalyse.

Infekcijos šaltinis – gyvūnai

Tuliaremija yra ūmi zoonozė. Šia liga užsikrečia tiek gyvūnai, tiek ir žmonės.Tai infekcinė liga, kurią sukelia Francisella tularensis bakterija. Ji pasižymi dideliu užkrečiamumu ir į žmogaus organizmą gali patekti per odą, akis, burną arba plaučius. Įkvėpus bakterijų tikimybė užsikrėsti yra daug didesnė, nei valgant užterštą maistą.

Ligos sukelėjas dažniausiai aptinkamas laukiniuose gyvūnuose, tokiuose kaip kiškiai, voverės, žiurkės, elniai, bet gali būti randamas ir tarp naminių gyvūnų – šunų, kačių, avių.

Kaip užsikrečiama

Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net per nepakenktą) ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su gyvūnais būdu. Žmogus šia liga gali užsikrėsti liečiant minėtus gyvūnus, lupant sergančio gyvūlio kailį ar dorojant mėsą, taip pat liečiant nugaišusius gyvūnus.

Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.), o per ją ir sveikus gyvūnus. Taip formuojasi gamtiniai tuliaremijos židiniai, kur infekcija gali plisti kitiems miško gyventojams. Svarbu ir tai, kad šią ligą žmogui gali pernešti ir kraujasurbiai vabzdžiai – iksodinės erkės, uodai bei akliai. Užsikrėtęs žmogus kito žmogaus užkrėsti negali.

Simptomus lengva supainioti su peršalimu

Ligos inkubacinis periodas, kai dar nėra jaučiami jokie simptomai, bet sukelėjas jau yra žmogaus organizme, trunka nuo 3 iki 5 dienų, tačiau gali užsitęsti ir iki 21 dienos. 

Ligos simptomai ir eiga priklauso nuo patekimo būdo. Vis dėlto, dažniausiai pasireiškia apsinuodijimui būdingi simptomai – karščiavimas, siekiantis iki 38–40 laipsnių, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, kamuoja bendras silpnumas, įvairūs bėrimai. Be to, bet kuri tuliaremijos forma gali komplikuotis į plaučių tuliaremiją arba, kitaip tariant, pirminį plaučių uždegimą, arba tifoidinę tuliaremiją, t. y. panašią į vidurių šiltinę.

Persirgus dažniausiai susidaro imunitetas visam gyvenimui.

Profilaktika

Skiepų nuo tuliaremijos nėra. Saugotis patariama nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis:

  • Tinkamai prižiūrėti aplinką;

  • Naikinti graužikus ir nariuotakojus (deratizacija, dezinsekcija.

  • Naudoti nariuotakojus atbaidančias priemones (repelentus)

  • Vengti erkių bei kitų nariuotakojų įgėlimų, gamtoje dėvėti apsauginius drabužius;

  • Dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir laikytis asmens higienos reikalavimų;

  • Lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną mūvėti gumines pirštines;

  • Vartoti saugų geriamąjį vandenį;

  • Naudoti asmenines apsaugos priemones (kaukės, chalatai, pirštinės ir kt.) laboratorijose dirbant su F. tularensis kultūromis;

  • Gyvūnų ir jų skerdenos tarptautinio gabenimo kontrolė.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://pixabay.com/

Bendradarbiaujame:                   plačiau..