Daržovės yra svarbi mitybos raciono dalis, nes jos teikia maistinių medžiagų, reikalingų augimui, vystymuisi ir bendrai sveikatai [7]. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti penkias porcijas (400 g) vaisių ir daržovių per dieną. Daržovių vartojimas yra naudingas ilgalaikei sveikatai, tačiau daugelyje pasaulio šalių vaikai nesuvartoja pakankamai daržovių [5]. Priežasčių, dėl kurių nepakankamai suvartojama daržovių, yra daug ir jos gali būti įvairios – nuo to, kad kūdikiai mieliau renkasi saldų ir (arba) daug energijos turintį maistą, o ne kartų skonį, mažai energijos turintį maistą, iki paprasčiausio produktų prieinamumo trūkumo, motinos nemėgstamų produktų ar kultūrinių įpročių [7]. Nors daugelis vaikų suvartoja nepakankamą daržovių kiekį, kaip kad yra rekomenduojama, nėra pakankamai universalių gairių, kaip geriausiai įvesti daržoves naujagimių maitinime ir kaip skatinti naujagimius maitinti daržovėmis [1].
Įdomu, kad jau būdama nėščia, moteris gali formuoti savo būsimo naujagimio skonio pajautimą. Įrodymai, kad motinos mityba gali turėti įtakos kūdikio skonio patirčiai, yra daug žadantys, kadangi motinos pienas perduoda skonį kūdikiams [5]. Eksperimentinių tyrimų visuma rodo, kad kūdikių daržovių vartojimas pirmiausia gali būti pagerintas perduodant skonį iš motinos mitybos per vaisiaus vandenis ir motinos pieną [6]. Riboti, bet nuoseklūs įrodymai teigia, kad nėštumo metu iš motinos raciono atsirandantys aromatai (anyžius, morkos, česnakai) gali pereiti į amniono skystį, o tai, kad vaisius susiduria su mamos valgomo maisto skoniais, didina panašaus skonio maisto priėmimą, kai tokio paties skonio maistas gaunamas kūdikystėje ir galimai vaikystėje. Motinos maiste esančios kvapiosios medžiagos (anyžiai ir kmynai, morkos, eukaliptai, česnakai, mėtos) žindymo laikotarpiu persiduoda į motinos pieną ir suteikia jam skonį [4].
Vidutinio svarumo įrodymai (ang. moderate evidence) rodo, kad kūdikiai gali aptikti su maistu perduodamus skonius motinos piene per kelias valandas po vienkartinio motinos vartojimo (česnakas, vanilė, morkos), per kelias dienas po pakartotinio motinos vartojimo (česnakas, morkų sultys) ir per 1–4 mėn. po gimdymo po pakartotinio motinos vartojimo (įvairios daržovės, įskaitant morkas) žindymo laikotarpiu. Tyrime teigiama, kad išvados gali būti taikomos ne visiems maisto produktams ir gėrimams. Pabrėžiama, kad negalima daryti išvadų, apibūdinančių ryšį tarp motinų mitybos nėštumo ar žindymo laikotarpio ir bendro vaikų suvartojamo maisto kiekio [4].
Nors įvairių rūšių ir prekės ženklų pieno mišiniai kūdikiams yra skirtingi, juose nėra lakiųjų (t. y. skonį ir kvapą skleidžiančių) junginių, esančių motinos piene, todėl skonio poveikis pieno mišiniais maitinamiems kūdikiams yra daug mažiau kintantis nei krūtimi maitinamiems kūdikiams [6]. Reikalingi ilgesni ir didesnės apimties tyrimai, kad būtų galima ištirti, kokią ilgalaikę naudą duoda ankstyvoji skonio patirtis, kuri per motinos mitybą persiduoda motinos pienui ir papildomam maitinimui (toliau – PM), siekiant padidinti daržovių vartojimą kūdikystėje ir vėliau [5]. Tačiau daugumoje tyrimų nustatytas teigiamas ryšys tarp žindymo ir daržovių priėmimo [1].
Kito tyrimo metu įrodyta, kad motinos suvartojamų daržovių kiekis buvo susijęs su kūdikių daržovių suvartojimo dažnumu; nuolatinis didelis daržovių vartojimas prenataliniu (laikotarpis prieš gimimą) ir postnataliniu (laikotarpis po gimimo) laikotarpiu buvo labiausiai susijęs su kūdikių daržovių suvartojimu. Nors kūdikių suvartojamų daržovių kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių, paaiškėjo, kad motinos prenataliniu ir postnataliniu laikotarpiu suvartojamų daržovių kiekis turi nedidelę, bet reikšmingą įtaką [6].
Taip pat daržovių suvartojimas gali būti gerinamas pradėjus kūdikį maitinti papildomai [3]. Tėvams nėra sunku vadovautis „pirmiausia daržovės“ (ang. vegetables-first) principu, tačiau daugelyje šalių tai nėra įprasta praktika [5]. Kai PM metu pirmiausia vartojamos daržovės, tai paskatina kūdikius priimti šiuos produktus. Poveikis buvo pastebėtas tiek žindomiems, tiek mišinuku maitinamiems kūdikiams [3].
Atlikta nedaug tyrimų, kuriais buvo tiriamas PM „pirmiausia daržovės“ metodo poveikis [5]. Vienas iš didesnių ir naujesnių tyrimų atliktas Naujojoje Zelandijoje. Šiame tyrime dalyvavo kūdikiai, kurie per pirmąsias 4 PM savaites (4–6 mėnesių amžiaus) gaudavo tik daržovių (špinatų, bulvių, burokėlių, šparaginių pupelių). Kontrolinės grupės kūdikiai gaudavo saldžių vaisių ir daržovių mišinį, kurio pagrindą daugiausia sudarė obuoliai ir kriaušės arba moliūgai. Kai kūdikiams sukako 9 mėn., motinos savo kūdikiams davė brokolių, špinatų arba kriaušių (tyrelės iš liofilizuotų produktų ir vandens) 3 dienas iš eilės tuo pačiu metu kaip PM prie įprastai valgomo maisto. Brokoliai ir špinatai, kurie buvo duodami 9-ių mėnesių amžiaus kūdikiams, buvo pasirinkti todėl, kad jie paprastai nemėgstami ir valgomi rečiau nei saldžios daržovės, pavyzdžiui, morkos, o vaisiai (kriaušės) paprastai vartojami ir mėgstami kūdikių. Kontrolinės grupės nariai kriaušių suvalgė gerokai daugiau nei brokolių ir špinatų, o tik daržoves valganti grupė suvalgė tiek pat daržovių, kiek ir vaisių [7].
Panašus vaisių suvartojimas ir mėgiamumas rodo, kad daržovių be vaisių siūlymas per pirmąsias keturias kūdikių PM savaites neturi įtakos kūdikių vaisių priėmimui. To galima tikėtis atsižvelgiant į tai, kad kūdikiai iš prigimties mėgsta saldų skonį. Vaisių vartojimas vaikystėje yra toks pat svarbus kaip ir daržovių, tačiau, palyginti su daržovėmis, jo nereikia taip skatinti [7]. Jei kūdikiai yra pripratę prie saldžių maisto produktų, tai gali trukdyti pamėgti ir vartoti daržoves, kurios paprastai yra karčios arba kartesnės ir mažiau mėgstamos nei vaisiai [5]. Tyrimas parodė, kad PM pradžioje į maisto racioną įvedant tik daržovių pagrindu pagamintą maistą, o ne vaisių ir daržovių derinį, padidinamas daržovių suvartojimas 9 mėnesių amžiuje ir gali būti veiksminga strategija, padedanti pagerinti vaikų daržovių vartojimą ir ugdyti daržovių pomėgį kūdikystėje [7].
Kito tyrimo autoriai daro išvadą, kad daržovių įvedimas PM pradžioje, kasdien duodant vis kitą daržovių rūšį ir užtikrinant pakartotinį tų pačių daržovių vartojimą po kelių dienų pertraukos, yra perspektyviausios strategijos, skatinančios daržovių vartojimą vaikams, pradedantiems PM iki 3 metų amžiaus [1]. Įrodyta, kad kuo anksčiau vaisiai ir daržovės pradedami vartoti kūdikių mityboje, tuo geriau jie priimami tiek kūdikystėje, tiek vėlesniame vaikystės amžiuje [2].
Paprastas ir praktiškas patarimas globėjams bei tėvams būtų siūlyti įvairias daržoves ankstyvuoju PM laikotarpiu. Tėvai gali būti ramūs, kad pirmiausiai pasiūlius daržovių, bet nepridėjus saldesnio vaisiaus skonio, nebus taip atsisakoma maisto ir tuo pačiu nebus švaistomas maistas [7]. Iš tiesų daugelis šeimų yra įpratusios kūdikiams duoti vaisių bei saldžių ir (arba) krakmolingų daržovių kaip pirmąjį tiekiamą maistą. Pageidautina kuo anksčiau skirti daugiau dėmesio daržovių vartojimui (kiekiui ir įvairovei), ypač dėl to, kad mitybos įpročiai, įskaitant daržovių pasirinkimą, išlieka ir suaugus [7]. Svarbu tai, kad vaikams pradėjus maitintis kietu maistu, pakartotinis vizualinis ir patirtinis sąlytis su įvairiais maisto produktais gali gerinti vaiko pažintį su produktu ir didinti jo priėmimą bei norą išbandyti naują produktą [6].
Tėvams svarbu būti kantriems bei atkakliems suteikiant kūdikiams galimybę daugiau nei vieną kartą paragauti iš daržovių pagaminto maisto PM pradžioje [7]. Daržovės, kaip pirmasis maistas, yra įperkamos ir prieinamos. Be to, laikotarpis, per kurį pradedama vartoti naujas daržoves PM metu, suteikia galimybę visai šeimai taikyti sveikatai palankios mitybos principus [5].
Apibendrinant galima teigti, kad principas „pirmiausia daržovės“, jų dažnumas ir įvairovė, yra pirmieji žingsniai siekiant ilgalaikio daržovių pripažinimo ir pirmenybės joms. Siūloma, jei įmanoma, skatinti daržovių vartojimą nėštumo ir žindymo laikotarpiu [5].
Straipsnį parengė mitybos specialistė Danielė Budrytė
Literatūra:
- Barends, C. ir kt. (2019). A systematic review of practices to promote vegetable acceptance in the first three years of life. Appetite. Prieiga internetu: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0195666318307955
- Harris, G. ir Mason, S. (2017). Are There Sensitive Periods for Food Acceptance in Infancy? Current Nutrition Reports. Prieiga internetu: https://link.springer.com/article/10.1007/s13668-017-0203-0
- Hetherington, M. M. ir Chawner, L. R. (2022). From food preference development to responsive feeding – Selective studies to commemorate the life and work of Dr Leann Birch. Appetite. Prieiga internetu: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0195666322001428
- Joanne, S. ir kt. (2019). Influence of maternal diet on flavor transfer to amniotic fluid and breast milk and children’s responses: a systematic review. The American Journal of Clinical Nutrition. Prieiga internetu: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0002916522032361
- Nekitsing, C. ir Hetherington, M. M. (2022). Implementing a ‘Vegetables First’ Approach to Complementary Feeding. Current Nutrition Reports. Prieiga internetu: https://link.springer.com/article/10.1007/s13668-022-00399-z
- Perraud, E. ir kt. (2022). The relationship between maternal prenatal and postnatal vegetable intake and repeated measures of infant vegetable intake frequency in a national U.S. sample. Appetite. Prieiga internetu: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0195666321006887?via%3Dihub
- Rapson, J. P. ir kt. (2022). Starting complementary feeding with vegetables only increases vegetable acceptance at 9 months: a randomized controlled trial. The American Journal of Clinical Nutrition. Prieiga internetu: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0002916522000144\