Gripas šalyje užsilaikė
Specialistai informuoja, kad Lietuvoje sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI) per savaitę sumažėjo, tačiau gripo atvejų – padidėjo.
Statistika
- Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 14–20 d. siekė 56,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 83 atvejus 10 tūkst. gyventojų.
- Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų buvo užfiksuota Panevėžio apskrityje, mažiausia – Marijampolės apskrityje.
- Vasario 14–20 d. gripas diagnozuotas 55 Lietuvos gyventojams, ankstesniąją savaitę gripu sirgo 44 asmenys.
- Pastarąją savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gulėjo 2 asmenys, kurie priklausė 0–17 metų amžiaus grupei.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:
2021 metų 7-ą savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 12,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, šiemet tuo pačiu metu – didesnis – 56,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 6-ą sav. 663 ėminiai, paimti COVID-19 ligai nustatyti, buvo tirti ir dėl gripo viruso, išskirti 2 gripo virusai (A(H3)).
Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2018 m.:
.jpg)
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 6-ą šių metų savaitę iš 90 617 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 1 283 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 96 proc., B tipo – 4 proc.).
Europos savaitiniai duomenys apie nustatytus gripo virusus pagal tipą 2021–2022 m. sezonu:
.jpg)
Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajunta ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu.
Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?” čia.
Prevencija
Primename, kad saugantis gripo patariama:
- Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
- Drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
- Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
- Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
- Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
- Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Efektyviausia priemonė
Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo. Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:
- 65 m. ir vyresni asmenys;
- nėščiosios;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Dėl skiepų kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com