Lytinė sveikata – kodėl svarbu elgtis atsakingai

Lytinė sveikata yra svarbi bendros žmogaus gerovės dalis, todėl rūpintis ja būtina atsakingai ir nuosekliai. Lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) gali užsikrėsti kiekvienas lytiškai aktyvus asmuo. Dėl šios priežasties net ir pastebėjus nežymius ar neįprastus simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

LPI situacija Lietuvoje ir Europoje

Remiantis NVSC duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sifilio ir gonorėjos sergamumo rodikliai sumažėjo maždaug du kartus, o chlamidiozės – tik nežymiai. Vis dėlto naujausi duomenys rodo kintančias tendencijas. Pavyzdžiui, sifilio atvejų skaičius 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo iki 2,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, tačiau 2024 m. jis vėl išaugo beveik dvigubai ir pasiekė 4,6 atvejo. Gonorėjos sergamumas 2022–2023 m. išliko stabilus (apie 1,3 atvejo), tačiau 2024 m. padidėjo iki 2,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Chlamidiozės situacija taip pat kelia susirūpinimą – nuo 2020 m. sergamumas nuosekliai auga: nuo 6,2 atvejo iki 14,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2024 m. Šis didėjimas iš dalies siejamas su aktyvesniu laboratorinių tyrimų atlikimu. 2025 m. duomenys dar yra apibendrinami.

Europos mastu situacija taip pat nėra paprasta. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 m. ES ir EEE šalyse užregistruota beveik 100 tūkst. gonorėjos atvejų – tai 31 proc. daugiau nei 2022 m. ir net tris kartus daugiau nei 2014 m. Sergamumas augo įvairiose gyventojų grupėse. Taip pat 2023 m. Europoje nustatyta daugiau nei 40 tūkst. sifilio atvejų – 13 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Ši infekcija dažniau diagnozuojama 25–34 metų vyrams. Negydomas sifilis gali sukelti rimtų komplikacijų, pažeisti širdies ir nervų sistemą, o nėštumo metu – turėti sunkių pasekmių naujagimiui.Chlamidiozė išlieka dažniausia bakterinė LPI Europoje – 2023 m. užregistruota daugiau nei 230 tūkst. atvejų. Dažniausiai ji nustatoma 20–24 metų jauniems žmonėms.

Specialistai pažymi, kad sergamumo augimą lemia keli veiksniai: didesnė testavimo apimtis, mažėjantis prezervatyvų naudojimas, didesnis lytinių partnerių skaičius bei didėjantis gonorėjos atsparumas antibiotikams.

Kaip plinta lytiškai plintančios infekcijos?

LPI dažniausiai perduodamos lytinių santykių metu – vaginalinių, oralinių ar analinių. Infekcija perduodama nuo užsikrėtusio asmens. Svarbu žinoti, kad kasdienio kontakto metu, naudojantis bendrais daiktais, durų rankenomis ar tualeto sėdynėmis, užsikrėsti neįmanoma.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad žmogus gali perduoti infekciją net ir nejusdamas jokių simptomų. Po užsikrėtimo ligos požymiai gali pasireikšti ne iš karto – kartais po savaitės, mėnesio ar dar vėliau. Kai kuriais atvejais simptomų gali visai nebūti. Dalis bakterinių infekcijų, tokių kaip sifilis, gonorėja ar chlamidiozė, yra išgydomos. Tačiau virusinės infekcijos, pavyzdžiui, ŽIV ar genitalijų karpos, išlieka visam gyvenimui – jų eigą galima tik kontroliuoti.

Pagrindiniai galimi LPI simptomai

Nors dažnai LPI gali būti besimptomės, yra požymių, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

  • neįprastos išskyros iš lyties organų ar šlapimo takų;
  • dažnas, skausmingas ar deginantis šlapinimasis;
  • bėrimai, opos ar pūslelės lytinių organų srityje;
  • kraujavimas po lytinių santykių arba tarp mėnesinių;
  • skausmas pilvo apačioje, kapšelyje ar skausmingi lytiniai santykiai.

Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. Svarbu, kad gydymas būtų taikomas abiem partneriams ir būtų užbaigtas visas gydymo kursas – tik tuomet jis bus veiksmingas.

Kaip sumažinti riziką?

Patikimiausias būdas sumažinti riziką užsikrėsti LPI – atsakingas elgesys. Prezervatyvų naudojimas visų tipų lytinių santykių metu ženkliai sumažina infekcijų perdavimo tikimybę.

Svarbu nepamiršti, kad persirgus LPI imunitetas nesusiformuoja – užsikrėsti galima pakartotinai. Dėl to būtina nuolat laikytis prevencinių priemonių ir reguliariai tikrintis sveikatą.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė

Informacijos šaltiniai: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com

Facebook
Twitter
LinkedIn