Kasmet balandžio pabaigoje (balandžio 24 – 30 d.) yra minima Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojama pasaulinė imunizacijos savaitė. Vakcinacija jau ilgą laikotarpį yra vienas iš veiksmingiausių įrankių visuomenės sveikatai palaikyti, apsaugant ją nuo užkrečiamųjų ligų, tokių kaip tymai, difterija, hepatitas B, erkinis encefalitas ir daugybės kitų. Svarbu paminėti, kad vakcinacija suteikia specifinę apsaugą tik nuo tam tikrų infekcinių ligų, kurioms yra sukurtos ir patvirtintos vakcinos.
Imunizacija gali padėti užkirsti kelią infekcinei ligai dar prieš jai prasidedant, bei veikia kartu su natūralia organizmo imunine sistema. Po vakcinacijos organizmas atpažįsta infekcijos sukėlėją, pagamina antikūnus ir geba jį „įsiminti“. Vėliau gyvenimo eigoje susidūrus su tikru atitinkamos infekcijos sukėlėju, pasiskiepijusio asmens imuninė sistema gali reaguoti operatyviai, vyksta specifinių antikūnų gamyba, aktyvuojamos tam tikros imuninės sistemos ląstelės. Tokiu būdu organizmas gali būti apsaugomas nuo ligos, jos komplikacijų ar sunkių formų.
Kadangi vakcinų sudėtyje nėra tikro ligos sukėlėjo, apsaugą nuo ligos jos kuria pačios tos ligos nesukeldamos. Vakcinų sudėtyje gali būti naudojamas susilpnintas ar inaktyvuotas infekcijos sukėlėjas, tam tikros sukėlėjo dalys, kurios aktyvuoja imuninę sistemą (antigenai), arba to sukėlėjo genetinė medžiaga (pavyzdžiui, mRNR). Kaip ir bet kuri intervencija, skiepai gali sukelti šalutinių poveikių ir nesuteikia absoliučios apsaugos, tačiau jų nauda (reikšmingai sumažinta infekcinių susirgimų rizika, sustiprinta apsauga nuo sunkių ligos formų ar komplikacijų bei kolektyvinio imuniteto sukūrimas) stipriai viršija galimas rizikas.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 1974 m. vakcinos išsaugojo daugiau nei 150 milijonų gyvybių visame pasaulyje. Tačiau nepaisant to, dar 2024 m. net 20 milijonų vaikų praleido bent vieną vakcinacijos dozę. Vakcinacijos kalendorius sudaromas remiantis ilgalaikiais moksliniais tyrimais, siekiant užtikrinti optimalų apsaugos laiką, kai vakcinos yra veiksmingiausios ir saugios. Laikantis nustatyto vakcinacijos kalendoriaus vaikas yra apsaugomas ankstyvame amžiuje, kuriame jis paprastai yra itin pažeidžiamas infekcinėms ligoms. Taip pat laikantis vakcinacijos režimo specifinis imunitetas susiformuoja nuosekliai, sumažinama sunkių ligų ir komplikacijų rizika. Iš motinos nėštumo metu ar maitinant motinos pienu gauti antikūnai sukuria tik trumpalaikę apsaugą.
Priešingai, skiepų atidėjimas ar praleidimas paprastai ilgina laikotarpį, kai vaikas lieka neapsaugotas, didina užsikrėtimo ir ligų protrūkių riziką bei gali lemti, kad vakcinos bus mažiau veiksmingos ar bus praleistos apsaugai kritiškai svarbios jų dozės. Be to, vaikų vakcinacijos tvarkaraščio nesilaikymas didina infekcijų riziką ne tik pačiam vaikui, bet ir visai visuomenei. Kai populiacijos dauguma vakcinuojasi laiku, susidaro vadinamasis kolektyvinis imunitetas. Tai padeda apsaugoti tuos, kurie negali būti vakcinuojami, pavyzdžiui, naujagimiai ar asmenys su nusilpusia imunine sistema.
Apačioje galite susipažinti su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiamu Lietuvos vaikų skiepijimų kalendoriumi.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltiniai: https://www.niaid.nih.gov/research/vaccine-types
https://www.who.int/news-room/feature-stories/detail/how-are-vaccines-developed
https://www.who.int/campaigns/world-immunization-week/2026
https://www.who.int/news-room/feature-stories/detail/why-childhood-immunization-schedules-matters
Nuotrauka: https://www.pixabay.com