Parengė psichologė Jolanta Kundrotienė
Nuo pozityviosios psichologijos atsiradimo, ji sparčiai augo nagrinėjant tokius konstruktus kaip dorybės ir charakterio stiprybės. Pozityviosios psichologijos atstovai pradėjo ieškoti būdų, kaip pastiprinti malonias emocijas, sumažinti nerimą ir apskritai skatinti žmogų pažinti subjektyvią gerovę. Taip buvo pradėtas nagrinėti dėkingumas, kuris buvo apibrėžtas kaip emocija, požiūris, moralinė dorybė, įprotis, asmenybės bruožas arba reakcija į situaciją.
Emmons ir McCullough (2003) tyrimas atskleidė, kad dėkingumas yra visokeriopai naudingas sveikatai, o 2020 metais pasitelkiant magnetinį rezonansą, smegenų tyrimai parodė, kad dėkingumas sukelia žmogui pozityvias emocijas ir kūno pojūčius. Kaip ir daugelis kitų malonių emocijų, dėkingumas, sušvelnina nemalonius išgyvenimus, tokius kaip skausmas ir kančia. Taip pat moksliniais tyrimais įrodyta, kad glaudžiai susijęs su gyvenimo kokybe. Be to, kaip socialinė emocija, dėkingumas turi ir teigiamą socialinį poveikį. Pavyzdžiui, dėkingumas padeda pagerinti socialinius santykius (pvz., tarpasmeninį artumą), skatindamas pasitikėjimą ir prosocialų elgesį. Yra tyrimų, parodžiusių, jog dėkingumo intervencija yra vienas veiksmingų būdų sumažinti netinkamą elgesį organizacijose.
Žmonės, dalyvavę eksperimentiniame tyrime ir raštu užrašę tik subjektyviai gerai vertinamus dienos įvykius ir rašę dėkingumo dienoraštį, lyginant su kitų grupių dalyviais (vieni – fiksavo tiek gerus tiek blogus, kiti – tik nemalonius įvykius), po trijų savaičių parodė daugiau entuziazmo, buvo labiau pasirengę veikti, labiau apsisprendę; emociškai jie buvo laimingesni ir atsipalaidavę ir paminėjo daug mažiau skausmingų dalykų; santykių srityje jie buvo daug labiau linkę padėti kitam žmogui; fizine prasme jų sveikata buvo geresnė; jie tapo kūrybiškesni, apskritai jie pradėjo daug labiau gerbti save; jie net buvo labiau pasiryžę tobulėti dvasiškai.
Kviečiame Jus patikrinti ar šie tyrimai teisingi. Siūlome Jums atlikti du pratimus, kurie truks po 3 minutes. Abiem reikės po popieriaus lapą, rašymo priemonę ir laikmačio (galite naudoti telefoną).
Per 3 minutes surašykite kuo daugiau dalykų, situacijų ar aplinkybių už ką gyvenime esate dėkingi. Jeigu sunku pajausti dėkingumą, pabandykite pradėkite nuo džiaugsmo emocijos. Kuo Jūs džiaugiatės savo gyvenime: tinka tiek materialūs, tiek nematerialūs dalykai (pvz., išsilavinimas, šeima, kaimyno pagalba, siurblys – robotas, nauja spinta ir pan.).
Tikslas – parašyti kuo daugiau nesvarstant, nevertinant, intuityviai.
Pasibaigus laikui peržvelkite sąrašą ir įsivardinkite savo vidinius potyrius, emocijas.
Per 3 minutes surašykite kuo daugiau dalykų, situacijų ar aplinkybių už ką galite sau padėkoti per vakar dieną. Jeigu sunku pajausti dėkingumą, pabandykite pradėkite nuo džiaugsmo emocijos. Dėl ko Jūs savimi galite pasidžiaugti: tinka tiek materialūs, tiek nematerialūs dalykai (pvz., jeigu įprastai keliuosi labai anksti, galbūt šiandien leidau sau patinginiauti arba atvirkščiai – labai tingėjau keltis, tačiau sukaupiau visas jėgas ir išlipau iš lovos; nusišypsojau nepažįstamam žmogui; nuvežiau vaikus į darželį/mokyklą). Pasistenkite nepriimti nieko kaip savaime suprantamo dalyko.
Tikslas – parašyti kuo daugiau nesvarstant, nevertinant, intuityviai.
Pasibaigus laikui peržvelkite sąrašą ir įsivardinkite savo vidinius potyrius, emocijas.
Pasirinktą pratimą rekomenduojama atlikti kasdien. Linkusiems save nuvertinti ir kritikuoti vertėtų kuo dažniau rinktis padėkoti sau, pasidžiaugti savo atliktais, iš pirmo žvilgsnio gal ir nereikšmingais, savaime suprantamais, darbais. Tyrimais įrodyta, kad žmonės dėkojantys prieš miega geriau pailsi, ryte būna energingesni ir geriau nusiteikę. Rūpinkimės savimi. „ Iš pradžių yra šaknys, paskui – šakos. Juk žmogus visų pirma yra kūrinys, ir tik paskui kūrėjas: jis priima save prieš atsiduodamas kitiems. Jis turi būti mylimas, kad išmoktų mylėti“ (Pascal Ide).
Patiriant kasdienį stresą, sunkumus suprantant savo ir kitų emocijas, keletą savipagalbos būdų galite išbandyti praktiškai dalyvaudami Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro organizuojamuose mokymuose, taip pat užsiregistravę individualioms nemokamoms konsultacijoms.
Daugiau informacijos: https://www.sveikatosbiuras.lt/psichikos-sveikata/
Literatūra:
Armenta, C. N., Fritz, M. M., Walsh, L. C., & Lyubomirsky, S. (2020). Satisfied yet striving: Gratitude fosters life satisfaction and improvement motivation in youth. Emotion.
Berger, P., Bachner-Melman, R., & Lev-Ari, L. (2019). Thankful for what? The efficacy of interventions targeting interpersonal versus noninterpersonal gratitude. Canadian Journal of Behavioural Science/Revue canadienne des sciences du comportement, 51(1), 27.
Burzynska-Tatjewska, B., & Stolarski, M. (2022). Leaving Past Adversities Behind: Gratitude Intervention Compensates for the Undesirable Effects of Past Time Perspectives on Negative Affect. International Journal of Environmental Research and Public Health, 19(19), 12964.
Davis, D. E., Choe, E., Meyers, J., Wade, N., Varjas, K., Gifford, A., … & Worthington Jr, E. L. (2016). Thankful for the little things: A meta-analysis of gratitude interventions. Journal of counseling psychology, 63(1), 20.
Emmons, R. A., & McCullough, M. E. (2003). Counting blessings versus burdens: an experimental investigation of gratitude and subjective well-being in daily life. Journal of personality and social psychology, 84(2), 377.
Ide, P. (2018). Perdegimo sindromas gebėjimo duoti liga: Suprasti, pripažinti, gydyti. Vilnius: VšĮ „Magnificat leidiniai“.
Kong, F., Zhao, J., You, X., & Xiang, Y. (2020). Gratitude and the brain: Trait gratitude mediates the association between structural variations in the medial prefrontal cortex and life satisfaction. Emotion, 20(6), 917.
Yu, H., Cai, Q., Shen, B., Gao, X., & Zhou, X. (2017). Neural substrates and social consequences of interpersonal gratitude: Intention matters. Emotion, 17(4), 589.
#dekingumas #nerimas #meilesau #savipagalba #emocijos #kritika