Parengė psichologė Jolanta Kundrotienė
Gimtoji šeima – pirmoji socialinė aplinka, kurioje vaikas patiria savo pirmąjį kontaktą su pasauliu, turi svarbų vaidmenį formuojantis asmenybei. Deja, ne visoms šeimoms pavyksta sukurti emociškai šiltą ir saugią terpę asmenybei vystytis. Tam dažnai trukdo ir dar praėjusiame amžiuje įsivyravę įsitikinimai, pvz.: „Ką žmonės pasakys?“, „Berniukai neverkia“, „Nepyk“, „Nešok aukščiau bambos“ ir panašiai.
Disfunkcinių šeimų bruožai apibūdina šeimos dinamiką ir tarpusavio santykius. Jos turimi bruožai gali paveikti ne tik suaugusius šeimos narius. Vaiko asmenybės formavimuisi gali turėti ilgalaikių pasekmių, kurios ir suaugus gali atsiliepti tarpusavio santykiams, jų sėkmingam kūrimui, darbiniams pasiekimams, bendrai gyvenimo kokybei. Disfunkcinės šeimos bruožai gali pasireikšti įvairiai ir skirtingu intensyvumu, tačiau, pastebėję juos, žmonės gali ieškoti pagalbos ir stengtis pakeisti savo šeimos dinamiką. Tai yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti neigiamą disfunkcijos poveikį šeimai, jos nariams.
Šiame straipsnyje nagrinėjama, kas yra disfunkcinė šeima, kokios jos disfunkcijos gali sukelti sunkumus suaugusiojo gyvenime, atskleidžiami bendri bruožai, kurie gali būti būdingi tokiose šeimose užaugusiems asmenims, ir siūlomi galimi būdai, kaip įveikti šiuos iššūkius. Prieš pradedant šią „kelionę”, taip pat svarbu suprasti, kad ir kokią patirtį žmogus turėjo vaikystėje, ji padėjo jam tapti tuo kuo jis yra šiandien ir kiekviena asmeninė savybė visada turi ir naudingą jam pusę, pvz. dėl tobulumo siekio žmogus gali nuolat kritikuoti save, tačiau turėdamas šį bruožą gali būti labai patikimas ir geidžiamas specialistas. šio straipsnio tikslas ne imti kažką kaltinti, o padėti geriau pažinti save ir žengti žingsnius laimingesnio gyvenimo link.
Skirtingų šeimų bruožai gali skirtis, tačiau bendrai atpažįstami disfunkcinių šeimų požymiai yra šie:
- Nepakankama komunikacija:
- Trūksta atvirumo ir sąžiningumo tarp šeimos narių.
- Šeimos nariai gali nejausti laisvumo pasidalinti savo mintimis ar jausmais.
- Konfliktai gali būti ignoruojami arba suvaldyti destruktyviai.
- Konfliktų valdymo sunkumai:
- Konfliktai gali būti ignoruojami arba neveiksmingai sprendžiami.
- Galimi fiziniai ar emociniai smurtavimo atvejai šeimoje.
- Nepastovi struktūra ir taisyklės:
- Taisyklės gali būti nepastovios, neaiškios arba nesuderinamos su šeimos narių poreikiais.
- Šeimos narių vaidmenys gali būti neaiškūs arba nuolat besikeičiantys.
- Netinkamas taisyklių taikymas ir jų nepastovumas, kuris sukelia nestabilumą ir nesaugumą.
- Emocinė distancija, nepasitikėjimas ir nepriėmimas:
- Trūksta emocinio ryšio ir palaikymo tarp šeimos narių.
- Šeimos nariai gali jaustis nepakankamai palaikomi, izoliuoti arba pernelyg priklausomi nuo vienas kito emocinės paramos.
- Šeimos nariai gali jaustis nepriimami arba nevertinami, kas gali sukelti problemų asmeninėje raidoje.
- Nepakankamas pagarbos ir pripažinimo lygis gali lemti nepriėmimą ir nepasitikėjimą tarp šeimos narių.
- Netinkama vaiko ugdymo praktika:
- Galimos neveiksmingos arba kenksmingos auklėjimo praktikos, įskaitant pernelyg griežtą arba, atvirkščiai, pernelyg lepinantį požiūrį.
- Vaikams gali trūkti reikalingos meilės ir palaikymo.
- Finansiniai sunkumai:
- Nuolatiniai finansiniai sunkumai gali sukelti stresą, įtampą ir konfliktus šeimoje.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais:
- Šeimos nariai gali susidurti su alkoholio, narkotikų, vaistų, žaidimų, lošimų ir kitomis priklausomybėmis, kas gali turėti itin neigiamą poveikį šeimos dinamikai: santykiams, kasdienei tvarkai, pažadų laikymuisi ir kt.
Kai kurie iš minėtų bruožų gali būti tiesiog iššūkiai, kuriuos šeima įveikia, jei į juos reaguojama, o kiti, pvz., alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas, gali būti gilesnių problemų ženklas. Nuo to, kiek sunkumų buvo ir kiek ilgai jie truko, gali priklausyti poveikis šeimoje augantiems vaikams ir ateityje.
Suaugusieji, kurie augo šeimoje, turinčioje disfunkcinės šeimos bruožų, dažnai gali pasižymėti elgesiu ar turėti tam tikrų savybių, kurios yra tiesiogiai susijusios su jų ankstyvąja patirtimi. Šie bruožai gali būti įvairūs, nes kiekvienas žmogus yra unikalus, tačiau štai keletas galimų būdingų bruožų:
Santykių sunkumai. Sunkumas kurti ir palaikyti sveikus tarpasmeninius santykius. Gali būti sunku pasitikėti kitais žmonėmis dėl ankstesnės patirties dėl netinkamų ar nepastovių ryšių šeimoje.
Artumo ir pažeidžiamumo baimė. Gali atsirasti artumo ir pažeidžiamumo baimė, nes ankstesnė patirtis gali rodyti, kad tai sukelia skausmą arba nesaugumą.
Emocingas (ne)reagavimas. Gali pasireikšti per didelė emocinė jautrumo reakcija arba, atvirkščiai, emocijų slopinimas dėl baimės būti pažeidžiamam.
Žemos savivertės jausmas. Suaugusieji iš disfunkcinių šeimų gali būti žemesnės savivertės ir jaustis, jog jie nepakankami ar nepakankamai verti, kad, pvz., gautų norimas pareigas, būtų verti pagalbos, būtų mylimi ir pan.
Asmens tapatybės sunkumai. Suaugusiesiems iš disfunkcinių šeimų gali būti sunku nustatyti savo vertybes ir tikslus.
Perfekcionizmas, dideli lūkesčiai, per didelis savikritiškumas. Gali pasireikšti perfekcionizmas, nerealūs lūkesčiai savo ir kitų atžvilgiu, suaugę gali būti linkę per daug kritikuoti save, nes jie gali būti pripratę prie kritikos iš aplinkos.
Baimė priimti sprendimus. Jau minėtas nepasitikėjimas savimi ir perfekcionizmas gali prisidėti prie baimės priimti svarbius gyvenimo sprendimus.
Poreikis viską kontroliuoti arba priešingai. Kai kurie žmonės gali būti per daug kontroliuojantys dėl nesąmoningo saugumo siekio. Kita dalis priešingai – susidurti su sunkumais dėl to, kad jaučiasi visiškai nepajėgūs kažką atlikti patys be aplinkinių įsikišimo.
Konfliktų vengimas arba agresija. Sunkumai spręsti konfliktines situacijas, kurie gali lemti arba agresyvų elgesį, arba visišką konfliktų vengimą. Kitaip sakant, suaugęs asmuo gali būti prisitaikęs prie konfliktų ignoravimo arba destruktyvaus sprendimo šeimoje.
Polinkis į priklausomybę ar kopriklausomybę. Gali pasireikšti priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, vaistų, narkotikų ir kt.), įskaitant galimą priklausomybę nuo santykių, azartinių lošimų ir kt., noro per daug rūpintis kitų žmonių gyvenimais ir poreikiais, pamirštant arba aukojant savo asmeninius poreikius (daugiau apie tai galite sužinoti Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro priklausomybių konsultantės paskaitose).
Svarbu pažymėti, kad šie bruožai nėra nei visiškai universalūs, nei nepakeičiami. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienos šeimos patirtis gali paveikti skirtingai net ir toje pačioje šeimoje augusius vaikus. Suaugusieji, susiduriantys su minėtais sunkumais, gali daryti didelę pažangą augdami ir vystydamiesi, ypač jei jie ieško pagalbos ir deda pastangas suprasti ir pakeisti vaikystėje susiformavusias schemas. Profesionali pagalba gali būti svarbus žingsnis siekiant peržengti įprastus elgesio modelius ir kurti sveikesnį gyvenimą. Štai keletas rekomendacijų, kaip galima padėti sau ir toliau tobulėti asmeniniame gyvenime:
Sąmoningumo kelias. Pripažinti savo patirtį ir sąmoningai analizuoti, kaip ji paveikė Jūsų įsitikinimus ir elgesį. Stengtis suprasti, kokie konkretūs iššūkiai iškilo dėl patirties gimtojoje šeimos ir kaip jie galėjo paveikti Jūsų požiūrį į pasaulį. Svarbu suvokti, kad ne Jūsų atsakomybė už tai, kas nutiko vaikystėje, bet galite prisiimti atsakomybę už savo gyvenimo kūrimą dabar.
Profesionali pagalba. Svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą, psichoterapeutą, jeigu reikia ir į psichiatrą. Kvalifikuotas specialistas gali padėti išanalizuoti praeities patirtį, įveikti traumas ir ugdyti Jums palankius įpročius.
Aiški komunikacija. Tobulinti savo komunikacijos įgūdžius, nes tai gali pagerinti tarpusavio santykius. Mokytis savęs išreiškimo būdų, kurie ne tik leistų Jums pasidalinti savo mintimis, bet ir rodytų pagarbą kitų nuomonei.
Kūrybiškumas ir saviraiška. Ieškokite kūrybinių būdų išreikšti save, pavyzdžiui, meniniais projektais, rašymu ar kitomis malonumą teikiančiomis veiklomis (be žalos sveikatai). Saviraiška gali padėti atrasti savo vidinį balsą ir išsakyti savo jausmus.
Kurti stiprius ryšius su kitais. Ieškoti draugų, artimųjų arba bendruomenių palaikymo. Kurti saugius ir pagarba grįstus santykius su jais. Susirasti aplinką, kuri rodo supratimą, palaikymą, pvz., savitarpio pagalbos grupės, viena iš jų – Suaugę alkoholikų ir disfunkciją patyrusių šeimų vaikai. Mokytis pasitikėti kitais ir leisti jiems dalyvauti Jūsų gyvenime.
Savigarba ir savęs pripažinimas. Mokytis save vertinti ir gerbti. Įsivardinti savo stiprybes ir pasiekimus, nepaisant praeities iššūkių. Keliaukite savo asmeninių tikslų link ir stebėkite savo pažangą. Asmeninis augimas gali padėti įveikti praeities iššūkius.
Savo poreikių pažinimas. Suprasti tiek savo fizinius, tiek emocinius poreikius. Rūpintis savo gerove įtraukiant sveikos gyvensenos įpročius.
Fizinis aktyvumas. Aktyvus gyvenimo būdas gali padėti ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Net ir nedidelis fizinis aktyvumas gali būti naudingas ir padedantis atsitraukti nuo minčių, sumažinti emocinę įtampą.
Laiko valdymas ir gyvenimo pusiausvyra. Išmokite efektyviai valdyti laiką ir skirkite laiko ne tik darbui, bet ir savo asmeniniams poreikiams. Sužinokite, kaip rasti pusiausvyrą tarp darbo, poilsio ir asmeninio laiko.
Kaip jau minėta, kiekvienas žmogus yra unikalus, ir tai, kas padeda vienam, gali būti neveiksminga kitam. Svarbiausia ieškoti būdų, kurie atitiktų Jūsų poreikius ir padėtų Jums augti bei gerinti gyvenimo kokybę.
Patiriant kasdienį stresą, sunkumus, suprantant savo ir kitų emocijas, keletą savipagalbos būdų galite išbandyti praktiškai dalyvaudami Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro organizuojamuose mokymuose, taip pat užsiregistravę individualioms nemokamoms ir pagal poreikį anonimiškoms psichologų ar priklausomybių konsultantės konsultacijoms.
Daugiau informacijos: https://www.sveikatosbiuras.lt/psichikos-sveikata/
Rekomenduojama literatūra:
- Jeffrey E. Young, Janet S. Klosko, IŠTRŪK IŠ SPĄSTŲ: kaip atsikratyti neigiamų įpročių, džiaugtis santykiais ir gyvenimu. 2022
- Janet Geringer Woititz, SUAUGĘ ALKOHOLIKŲ VAIKAI: kaip nusimesti skausmingos praeities naštą ir atkurti dvasios ramybę. 2021
- Brene Brown, PAŽEIDŽIAMUMO GALIA. Mokymai apie autentiškumą, artumą ir drąsą.
- Janet Geringer Woititz, Alan Garner, VAIKYSTĖJE NEIŠMOKTOS PAMOKOS: svarbiausi gyvenimo įgūdžiai užaugusiems nedarniose šeimose. 2017
- Janet Geringer Woititz, ARTUMO SIEKIS. 2018
- Lindsay C. Gibson, SUAUGĘ EMOCIŠKAI NEBRANDŽIŲ TĖVŲ VAIKAI: kaip pagyti nuo žaizdų, kurias paliko emociškai tolimi, atstumiantys ar į save įsitraukę tėvai. 2022
#disfuncineseima #emocijos