SVEIKAS MIESTAS

Svorio stigmatizacija: dažnai nepastebima, bet svarbi visuomenės sveikatos problema

Meniu

Straipsnį rengė mitybos specialistė Aistė Šeškevičiūtė

Svorio stigmatizacija apima kitų žmonių neigiamą požiūrį ir stereotipus prieš asmenis dėl jų kūno svorio (Bannuru ir Professional Practice Committee, 2025). Ji dažniausiai skirstoma į išorinę ir vidinę. Išorinė svorio stigmatizacija pasireiškia patyčiomis, diskriminacija ar neigiamais komentarais, kuriuos asmuo patiria iš aplinkinių. Tuo tarpu vidinė svorio stigmatizacija atsiranda tada, kai pats asmuo pradeda nuvertinti save, jaučia gėdą ar kaltę dėl savo kūno svorio (Prunty ir kt., 2020).

Svarbu pažymėti, kad su svorio stigmatizacija gali susidurti įvairaus kūno svorio asmenys. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, jog dažniau ją patiria turintys antsvorio ar sergantys nutukimu (Ruckwongpatr ir kt., 2025).

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad svorio stigmatizacija gali prasidėti dar vaikystėje (Boswell ir kt., 2024; Roberts ir Polfuss, 2022; Tanas ir kt., 2022). Vaikai, turintys antsvorį ar nutukimą, dažniau patiria bendraamžių patyčias ir socialinę atskirtį. Be to, patyčios dėl kūno svorio tarp vaikų pasitaiko dažniau nei dėl rasės, negalios ar seksualinės orientacijos. Dėl šių priežasčių didesnio kūno svorio vaikai neretai rečiau įtraukiami į bendras veiklas, žaidimus ar tarpusavio bendravimą.

Svorio stigmatizacija išlieka aktuali ir suaugusiųjų gyvenime, ypač darbo aplinkoje. Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnio kūno svorio asmenims, ypač moterims, gali būti sunkiau susirasti darbą ar siekti karjeros galimybių, net ir turint tokį patį išsilavinimą kaip kitiems darbuotojams (Flint ir kt., 2025; Johnson ir kt., 2024). Be to, šie asmenys gali dažniau susidurti su mažesnio atlygio tikimybe bei stereotipais, pavyzdžiui, nepagrįstomis nuostatomis apie mažesnę kompetenciją ar produktyvumą.

Ne mažiau svarbu, kad svorio stigmatizacija pasireiškia ir sveikatos priežiūros sistemoje. Ji gali būti patiriama ir iš pačių sveikatos priežiūros specialistų. Vienas iš tyrimų parodė, kad tarp pacientų, sergančių I, II ir III laipsnio nutukimu, atitinkamai 41 proc., 59 proc. ir 80 proc. nurodė patyrę svorio stigmatizaciją sveikatos priežiūros įstaigose (Crompvoets ir kt., 2024).

Be socialinių ir psichologinių pasekmių, svorio stigmatizacija taip pat siejama su sveikatai nepalankiais mitybos įpročiais (Brown ir kt., 2022; Lee ir kt., 2024; Wetzel ir kt., 2025). Ji gali skatinti emocinį valgymą, persivalgymą. Taip pat pastebima, kad stigmatizaciją patiriantys asmenys dažniau renkasi kaloringesnius maisto produktus. Ilgainiui tokie įpročiai gali prisidėti prie kūno masės didėjimo.

Be to, tiek išorinė, tiek vidinė svorio stigmatizacija yra siejama su didesne valgymo sutrikimų rizika (McEntee ir kt., 2023). Dėl to asmenys gali dažniau persivalgyti, praleisti valgymus, laikytis griežtų dietų ar naudoti vidurius laisvinančius ar kitus svorį mažinančius preparatus.

Sisteminės apžvalgos rezultatai parodė ryšį tarp dažnesnės svorio stigmatizacijos ir persivalgymo visose amžiaus grupėse – vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Taip pat nustatyta, kad šiam ryšiui įtakos turi tokie veiksniai kaip vidinė stigmatizacija, depresija, nepasitenkinimas kūnu bei gėdos jausmas (Levinson ir kt., 2024).

Literatūra:

  1. Bannuru, R. R., & Professional Practice Committee (2025). Weight stigma and bias: standards of care in overweight and obesity-2025. BMJ open diabetes research & care, 13(Suppl 1), e004962. https://doi.org/10.1136/bmjdrc-2025-004962
  2. Boswell, R. G., Launius, K. N., & Lydecker, J. A. (2024). Multiple marginalization, discrimination, and disordered eating among youth aged 10-11. The International journal of eating disorders, 57(8), 1783–1790. https://doi.org/10.1002/eat.24211
  3. Brown, A., Flint, S. W., & Batterham, R. L. (2022). Pervasiveness, impact and implications of weight stigma. EClinicalMedicine, 47, 101408. https://doi.org/10.1016/j.eclinm.2022.101408
  4. Crompvoets, P. I., Nieboer, A. P., van Rossum, E. F. C., & Cramm, J. M. (2024). Perceived weight stigma in healthcare settings among adults living with obesity: A cross-sectional investigation of the relationship with patient characteristics and person-centred care. Health expectations : an international journal of public participation in health care and health policy, 27(1), e13954. https://doi.org/10.1111/hex.13954
  5. Flint, S. W., Vázquez-Velázquez, V., Le Brocq, S., & Brown, A. (2025). The real-life experiences of people living with overweight and obesity: A psychosocial perspective. Diabetes, obesity & metabolism, 27 Suppl 2(Suppl 2), 35–47. https://doi.org/10.1111/dom.16255
  6. Johnson, B. N., Hunger, J. M., Sawhney, G., & Kunstman, J. W. (2024). Weight in the workplace: Weight discrimination impacts professional outcomes as a function of social pain minimization. Occupational Health Science, 1-26. https://doi.org/10.1007/s41542-024-00208-9
  7. Lee, K. M., Wang, C., Du, H., Hunger, J., & Tomiyama, A. J. (2024). Weight stigma as a stressor: A preliminary multi-wave, longitudinal study testing the biobehavioral pathways of the cyclic obesity/weight-based stigma (COBWEBS) model. Appetite, 201, 107573. https://doi.org/10.1016/j.appet.2024.107573
  8. Levinson, J. A., Kinkel-Ram, S., Myers, B., & Hunger, J. M. (2024). A systematic review of weight stigma and disordered eating cognitions and behaviors. Body image, 48, 101678. https://doi.org/10.1016/j.bodyim.2023.101678
  9. McEntee, M. L., Philip, S. R., & Phelan, S. M. (2023). Dismantling weight stigma in eating disorder treatment: Next steps for the field. Frontiers in psychiatry, 14, 1157594. https://doi.org/10.3389/fpsyt.2023.1157594
  10. Prunty, A., Clark, M. K., Hahn, A., Edmonds, S., & O’Shea, A. (2020). Enacted weight stigma and weight self stigma prevalence among 3821 adults. Obesity Research & Clinical Practice, 14(5), 421-427. https://doi.org/10.1016/j.orcp.2020.09.003
  11. Roberts, K. J., & Polfuss, M. L. (2022). Weight stigma in children and adolescents: Recommendations for practice and policy. Nursing, 52(6), 17–24. https://doi.org/10.1097/01.NURSE.0000829904.57766.58
  12. Ruckwongpatr, K., Chen, I. H., Pramukti, I., Huang, P. C., Latner, J. D., O’Brien, K. S., Wang, X., Chen, J. S., Üztemur, S., Lin, C. C., Chang, Y. L., Chin, W. L., Griffiths, M. D., & Lin, C. Y. (2025). Assessing exposure to weight stigma: development and initial validation of the Weight Stigma Exposure Inventory (WeSEI). Journal of eating disorders, 13(1), 2. https://doi.org/10.1186/s40337-024-01168-9
  13. Tanas, R., Gil, B., Marsella, M., Nowicka, P., Pezzoli, V., Phelan, S. M., Queirolo, S., Stanford, F. C., Pettoello-Mantovani, M., & Bernasconi, S. (2022). Addressing Weight Stigma and Weight-Based Discrimination in Children: Preparing Pediatricians to Meet the Challenge. The Journal of pediatrics, 248, 135–136.e3. https://doi.org/10.1016/j.jpeds.2022.06.011

Wetzel, K. E., & Himmelstein, M. S. (2024). Weight stigma is uniquely tied to maladaptive eating across different racial, ethnic, and gender groups. Appetite, 201, 107604. https://doi.org/10.1016/j.appet.2024.107604

Facebook
Twitter
LinkedIn