Gripo, ŪVKTI ir COVID-19 statistika Klaipėdoje

Specialistai informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo ir siekė 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 13–19 d. mažiausias bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis buvo Utenos apskrityje, didžiausias vis dar laikosi Kauno apskrityje.

Sergamumo statistika:

  • Tiek gripo, tiek ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo: buvo nustatyta 1050 gripo atvejų (ankstesnę savaitę – 1073), ŪVKTI – 16 793 atvejai (ankstesnę savaitę – 21 338), COVID-19 ligos – 1848 atvejai (ankstesnę savaitę – 2075).
  • 7-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 59 asmenys, iš kurių 52 buvo vaikai iki 17 m. amžiaus, 6-ąją savaitę į ligonines pateko du kartus mažiau pacientų – 28, iš kurių 26 buvo vaikai iki 17 m. amžiaus.
  • Vasario 13–19 d. didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Marijampolės sav. – 1413,05 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Ukmergės r. – 1117,12 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Šiaulių m. – 1048,16 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba nebuvo viršytas jau šešias savaites iš eilės.
  • Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 6-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 57 ėminiai, iš kurių daugiausia buvo rasta B tipo gripo viruso (6-iuose ėminiuose), A tipo gripo virusas ir respiracinis sincitinis virusas aptiktas 5-iuose ėminiuose.

Primename, kad Lietuvos apskričių ir kiekvieno jų rajono sergamumo rodiklius galima rasti ČIA.

​​Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?“ čia. 

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.:

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 6-ąją šių metų savaitę iš 66 832 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 5 899 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 48 proc., B tipo – 42 proc.).

Europos savaitiniai duomenys apie nustatytus gripo virusus pagal tipą 2022–2023 m. sezonu:

Informacija pasiekiama adresu https://flunewseurope.org/VirusCharacteristics

Prevencija

Primename, kad saugantis gripo patariama:

  • Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
  • Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
  • Drėgnu būdu valyti  ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
  • Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
  • Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
  • Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
  • Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
  • Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.

Efektyviausia priemonė

Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ar COVID-19. 

Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims  patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais. Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:

  • 65 m. ir vyresni asmenys;
  • nėščiosios;
  • asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com

Facebook
Twitter
LinkedIn