Gripo, ŪVKTI ir COVID-19 statistika Klaipėdoje

Specialistai informuoja, kad 10-ąją šių metų savaitę (kovo 6–12 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo. Epideminis sergamumo lygis buvo viršytas vienoje savivaldybėje – Kazlų Rūdos (1519,81 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Iki šiol daugiau nei du mėnesius nė vienoje savivaldybėje epideminis lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, nebuvo viršytas.  

Sergamumo statistika:

  • Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 909,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę  (vasario 27 d.–kovo 5 d.) jis buvo 801,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
  • Mažiausias sergamumo rodiklis buvo Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Šiaulių m. – 1461,46 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Visagine – 1293,74 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Marijampolės savivaldybėje – 1256,24  atvejo 100 tūkst. gyventojų.
  • Lyginant praėjusios savaitės gripo, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad COVID-19 ligos atvejų užregistruota mažiau, o ŪVKTI ir gripo – daugiau.
  • Pastarąją savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 65 asmenys, dauguma  (61) – vaikai, priklausantys 0–17 m. amžiaus grupei. Ankstesnę savaitę į ligonines pateko mažiau žmonių – 54, iš kurių 47 buvo nepilnamečiai.

Primename, kad Lietuvos apskričių ir kiekvieno jų rajono sergamumo rodiklius galima rasti ČIA.

​​Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?“ čia. 

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 9-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 47 ėminiai, iš kurių daugiausia (18-oje ėminių) buvo aptiktas B tipo gripo virusas, 2-uose ėminiuose – A tipo gripo virusas ir 1-ame –  respiracinis sincitinis virusas (RSV).

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.:

uropos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 9-ąją šių metų savaitę iš 60 298 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 7 437 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 57 proc., B tipo – 43 proc.).

Europos savaitiniai duomenys apie nustatytus gripo virusus pagal tipą 2022–2023 m. sezonu:

Informacija pasiekiama adresu https://flunewseurope.org/VirusCharacteristics

Prevencija

Primename, kad saugantis gripo patariama:

  • Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
  • Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
  • Drėgnu būdu valyti  ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
  • Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
  • Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
  • Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
  • Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
  • Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.

Efektyviausia priemonė

Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ar COVID-19. 

Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims  patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais. Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:

  • 65 m. ir vyresni asmenys;
  • nėščiosios;
  • asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com

Facebook
Twitter
LinkedIn