Specialistai informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę išliko panašus. Sausio 23–29 d. jis siekė 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 16–22 d. – 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Sergamumo statistika:
- Lyginant ketvirtosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su trečiosios savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų užregistruota mažiau, o COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius pakito nedaug.
- Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo Utenos apskrityje, didžiausias vis dar išliko Kauno apskrityje.
- Tris savaites iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje nebuvo viršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
- Sausio 23–29 d. didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Ukmergės r. –1160,54 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Neringoje – 1136,05 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Visagine – 1044,16 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
- Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 36 pacientai, iš kurių daugiausia – vaikai (28 asmenys) iki 17 m. amžiaus.
- Sausio 23–29 d. buvo užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis. Mirusysis priklausė 50–59 m. amžiaus grupei, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo, gretutinių ligų neturėjo. Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 13 mirties nuo gripo atvejų.
- Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, trečiąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 445 ėminiai, iš kurių daugiausia buvo aptiktas A tipo gripo virusas (24-iuose ėminiuose), B tipo gripo virusas rastas 3-uose ėminiuose, o respiracinis sincitinis virusas – 21-ame ėminyje.
Primename, kad Lietuvos apskričių ir kiekvieno jų rajono sergamumo rodiklius galima rasti ČIA.
Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?“ čia.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:
Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.:
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje antrąją šių metų savaitę iš 78 699 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 10 894 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 86 proc., B tipo – 14 proc.).
Europos savaitiniai duomenys apie nustatytus gripo virusus pagal tipą 2022–2023 m. sezonu:
Informacija pasiekiama adresu https://flunewseurope.org/VirusCharacteristics
Prevencija
Primename, kad saugantis gripo patariama:
- Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
- Drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
- Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
- Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
- Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
- Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Efektyviausia priemonė
Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ar COVID-19.
Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais. Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:
- 65 m. ir vyresni asmenys;
- nėščiosios;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com