Šiuolaikinis gyvenimo būdas – išbandymas širdžiai

Rugsėjo 29 d. yra minima Pasaulinė širdies diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į širdies ligas sukeliančius rizikos faktorius ir priminti visuomenei apie tai, kaip svarbu rūpintis savo širdimi.

Kiekvienas žmogus, priglaudęs delną prie krūtinės, jaučia širdies ritmą. Kad jį skleistų, širdis dirba kiekvieną akimirką – ir taip visą gyvenimą. Per vidutinį žmogaus gyvenimo laikotarpį širdis susitraukia apie tris milijardus kartų. Širdis yra pagrindinis gyvybę palaikantis organas, kita vertus, šiuolaikiniame pasaulyje širdies ligos dažnai tampa pagrindine mirties priežastimi.

Amerikoje jau 100 metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. Lietuvoje prieš 100 metų mirtingumo situacija buvo visiškai kitokia, pirmavo infekcinės, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto ir tik po to kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai. Šiuo metu yra įvykęs epidemiologinis perėjimas – šio proceso metu, kuris pastebimas viso pasaulio išsivysčiusiose šalyse, mirtingumo pagal mirties priežastis rodikliai susikeitė vietomis ir šiuo metu struktūroje dominuoja kraujotakos sistemos ligos.

Greičiausiai kyla klausimas, kodėl gi įvyko epidemiologinis perėjimas? Didžiausios įtakos tam turėjo pasikeitęs gyvenimo būdas, kuris vis labiau primena Vakarų valstybių aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių kasdienybę. Žmonės vis dažniau maitinasi vakarietišku mitybos stiliumi (daug mėsos, riebalų ir mažai skaidulų), mažiau juda, rūko, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o šiuolaikinė kasdienybė neapsieina be emocinio pervargimo ir nuolatinio streso. O kur dar padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje bei nutukimas, kurio vis dar nelaikome liga. Visa puokštė rizikos veiksnių, kurie prieš šimtmetį mūsų gyvenime nebuvo tokie įsišakniję arba jų nebuvo visai. Mūsų pragyvenimo lygis tapo aukštesnis, maistas sotesnis, esame apsupti įvairių technologijų, palengvinančių buities darbus, fizinį darbą pakeitė protinis, todėl nenuostabu, kad vienas ligas pakeitė kitos, kurios dar vadinamos prabangos ligomis. Taigi, norint išvengti ankstyvos mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų ar šių ligų sukelto gyvenimo kokybės suprastėjimo, būtina savo sveikata pradėti rūpintis ne tik tada, kai pajuntame pirmuosius sveikatos sutrikimus ar kai ištinka infarktas ar insultas, bet jau tada, kai dar esame sveiki, tačiau veikiami vieno ar kito rizikos veiksnio.

Atsižvelgdamas į tai, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis vykdo širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programą, trumpiau vadinamą ,,Širdies ritmu“. Programa yra nemokama, skirta suaugusiems asmenims, turintiems vieną ar keletą rizikos veiksnių ar tiesiog norintiems daugiau sužinoti apie sveiką gyvenimo būdą. Jeigu norėtumėte dalyvauti ar sužinoti daugiau informacijos apie sveikatos stiprinimo programą, maloniai kviečiame susisiekti su programos koordinatore mob. tel. 8 615 16 155 arba el. p. vitalija@sveikatosbiuras.lt.

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė


Literatūra:

  1. Cambell T. Colin, Campbell II Ph. D., Campbell II M. Thomas. 2018. Natūralus būdas išvengti ligų. Kinijos studija. Vilnius: UAB ,,Luceo“.
  2. Higienos institutas. 2018. Netinkamos mitybos padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai. Prieiga per internetą: http://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Mitybos_leidinys.pdf
  3. Higienos institutas. 2018. Lietuvos visuomenės sveikatos būklės pokyčiai per šimtmetį. Prieiga per internetą: http://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/100metis.pdf
Facebook
Twitter
LinkedIn