Naujiena šalyje – biologinių atliekų rūšiavimas

Šiemet prasideda naujas etapas mūsų šalyje – atskiras biologinių atliekų (įskaitant maisto ir virtuvės) rūšiavimas. Atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, jog 8 proc. apklaustųjų kasdien arba kelis kartus per savaitę tenka išmesti jau pagaminto, bet nesuvalgyto maisto likučius, 47 proc. respondentų tai nutinka kartą arba kelis kartus per mėnesį, tuo tarpu likusiems 45 proc. – beveik niekada. Specialistai nori suteikti daugiau informacijos ir padėti susigaudyti ką galima mesti į biologinių atliekų konteinerius.

Pagal Atliekų pagrindų direktyvą, visos Europos Sąjungos narės yra įpareigotos rūšiuoti biologines atliekas (biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas, maisto ir virtuvės atliekas iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų), jos turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose. Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad nuo šių metų sausio 1 d. šalies gyventojai privalės maisto ir virtuvės atliekas rūšiuoti atskirai, tačiau ne visose savivaldybėse tai įsigaliojo dėl užtrukusio pasirengimo.

Nors Lietuvos savivaldybės maisto atliekas rūšiuoti pradeda skirtingu metu, visoms joms yra iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio. 

Ką metame į biologinių atliekų šiukšlinę?

Maisto ir virtuvės atliekoms priskiriami:

  • duonos ir kitų kepinių likučiai;
  • kiaušinių lukštai;
  • riešutų kevalai;
  • nedideli kiekiai plunksnų ir plaukų;
  • medienos pelenai;
  • kavos tirščiai;
  • popieriniai kavos filtrai;
  • vaisių ir daržovių atliekos;
  • nešvarus, besiliečiantis su maistu, plastiku nepadengtas popierius;
  • popieriniai rankšluosčiai;
  • skintos gėlės;
  • arbatos maišeliai ir arbatžolės;
  • vazoniniai augalai be vazono;
  • žuvies ir mėsos likučiai ir kaulai;
  • pieno produktų liekanos;
  • išpakuoti maisto papildai.

Į biologinių atliekų konteinerius galima mesti ir sodo atliekas. Šiai kategorijai priskiriami:

  • medžių ir krūmų šakos, žievė;
  • gėlės;
  • derliaus likučiai;
  • nukritę vaisiai, uogos;
  • gyvatvorių kirpimo atliekos;
  • šienas;
  • lapai;
  • žolė po vejos pjovimo;
  • neapdorotos medienos pjuvenos.

Į šiuos konteinerius negalima mesti:

  • gumos ir jos gaminių;
  • lakuotos, impregnuotos ar kitaip apdorotos medienos;
  • higienos priemonių (sauskelnių, higieninių servetėlių, tamponų ir kt.);
  • susikaupusių šluojant grindis nešvarumų;
  • smulkių gyvūnų išmatų ir kraiko;
  • odos gaminių atliekų;
  • makulatūrai priskiriamo popieriaus;
  • augalinių aliejų ir riebalų;
  • dulkių siurblio maišelių ir jų turinio;
  • tekstilės;
  • nuorūkų;
  • pakuočių ar maišelių, kuriuose buvo maistas;
  • vaistų;
  • kiaušinių dėklų.

Patarimai biologinių atliekų laikymui

  • Rekomenduojama naudoti kibirėlį su dangčiu biologinių atliekų surinkimui, jį padėti lengvai pasiekiamoje, vėsioje vietoje virtuvėje, visada sandariai uždaryti kibirėlį, kad musės nepasiektų jo turinio. Kibirėlį ištuštinti kas 2-3 dienas, taip išvengiant nemalonių kvapų.
  • Jei biologinės atliekos renkamos į kibirėlį be maišelio, jo dugną reikėtų iškloti sugeriamuoju popieriumi (virtuviniais rankšluosčiais, servetėlėmis, laikraščiais) ir reguliariai plauti indą. Šlapias biologines atliekas reikėtų suvynioti į popierių, nepilti skysčių į šiukšliadėžę, nemesti maisto likučių kartu su plastikinėmis, stiklinėmis ar kitomis nesuyrančiomis pakuotėmis.
  • Individualiuose namuose turintiems individualių biologinių atliekų konteinerius gyventojams specialistai pataria pirmiausia į konteinerio dugną įdėti sausą medžiagą (sausą žolę, lapus ar kt.), visada leisti biologinėms atliekoms šiek tiek išdžiūti, reguliariai valyti konteinerius, paskirstyti didelius biologinių atliekų kiekius (pvz., rudeninius lapus), sudaryti sąlygas ištuštinti biologinių atliekų konteinerį, kai tik atvyks specialusis transportas.

Rūšiuoti svarbu

Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui per metus tenka 141 kg maisto atliekų. Net 61 proc. jų susidaro namų ūkiuose, tačiau per metus surenkama tik 7 000 tonų maisto atliekų. Planuojama, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 000 tonų maisto atliekų.

Surinktos biologinės atliekos apdorojamos kompostavimo įrenginiuose ir  perdirbamos į aukštos kokybės kompostą. Jis naudojamas kaip trąšos žemės ūkyje ir sodininkystėje ir yra puikus trąšų ir durpių pakaitalas. Kai kuriuose regionuose biologinės atliekos taip pat perdirbamos biodujų gamybos įmonėse, iš jų gaunamos biodujos, kurios naudojamos šilumai ir elektros energijai gauti.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://gamta.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com

Facebook
Twitter
LinkedIn