Dar 1951 m. C. E. Winlsow, kalbėdamas apie visuomenės sveikatą, aiškino, kad tai „mokslas ir menas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, pailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir dvasinę sveikatą, rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant užkrečiamąsias ligas, mokant individualios higienos, organizuojant medicinos bei slaugos tarnybas, anksti diagnozuojant ir gydant ligas, plečiant, tobulinant socialines tarnybas, garantuojančias, kad kiekvieno individo gyvenimo standartai sudarytų jam galimybes stiprinti sveikatą, taigi suteiktų teisę į sveikatą ir ilgą gyvenimą“. Pasaulio sveikatos organizacija šį apibrėžimą priėmė ir iki šiol laiko vienu tiksliausių.
Deja, bet dar neretai visuomenės sveikatos specialistų patirtis rodo, jog visuomenės sveikata kaip sąvoka vis dar suprantama gana vienprasmiškai („Esu sveikas, kai nieko neskauda“), o visuomenės sveikatos specialisto profesija persmelkiama klausiamais žvilgsniais: „Ar jūs gydytojai? O gal slaugytojai? Ką jūs veikiate, jei negydote? Koks jūsų veiklos rezultatas?“. Ir iš tiesų pastebėti rezultatą visuomenės sveikatos specialisto darbe ne visada paprasta. Čia ne tas pats, kas išgerti vaistų, skirtų arteriniam kraujo spaudimui sureguliuoti, kai rezultatas netrunka pasimatyti. O stiprinant visuomenės sveikatą rezultato gali tekti palaukti ne vienus metus. Vis tik tai nenuneigia visuomenės sveikatos specialisto vaidmens svarbos ir tik patvirtina seną, bet gerą mintį, jog geriems dalykams reikia laiko.
Šią svarbą daugelis pajuto pasaulį užklupus COVID-19 pandemijai. Visuomenės sveikatos specialistai tapo svarbia grandies, skirtos valdyti pandemijos metu užgriuvusį chaosą, paniką ir baimes, dalimi. Visuomenės informavimas laiku apie pandemiją, jos pokyčius, galimą poveikį sveikatai ir apsisaugojimo būdus buvo ir vis dar yra neatsiejami krizinės situacijos valdymo elementai. Tai, kad visuomenės sveikatos specialisto profesija staiga tapo atpažįstama net tiems, kurie niekada apie tai nebuvo nieko girdėję, džiugina, tačiau būtinybė šviesti visuomenę apie visuomenės sveikatos konceptą išlieka. Puiki priemonė – kalbėti apie sveikatą plačiąja prasme su jaunimu, intensyviai besisukančiu skirtinguose pasaulio pažinimo verpetuose.
Tam pritaria ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai, kurie, esant galimybei, kalba su jaunimu apie tai, kas yra sveikata, ligų prevencija, sveikatos stiprinimas, taip pat pristatydami ir visuomenės sveikatos specialisto darbą. Vienos paskaitos apie visuomenės sveikatą metu, vykusios birželio 16 d., su Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos 6 K klasės moksleiviais diskutavo ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė bei Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto doc. dr. Jūratė Grubliauskienė. Daugiau nei penkiolika metų visuomenės sveikatos srityje dirbanti J. Grubliauskienė dalijosi visuomenės sveikatos specialisto profesijos svarba, darbo ypatumais, iššūkiais ir galimybėmis bei pristatė visuomenės sveikatą kaip multidimensinę mokslo kryptį. Jai pritarė ir moksleivius į paskaitą atlydėjusi progimnazijos geografijos mokytoja Dalia Umantaitė-Vaivadienė, išsakiusi mintį, jog visuomenės sveikata labai glaudžiai susijusi net su geografijos mokslu, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip visiškai skirtingos sritys: „Sveikata ir geografija – tai puikus simbiozės pavyzdys. Tiek visuomenės sveikatos, tiek geografijos moksluose didelis dėmesys skiriamas aplinkai, aplinkos įtakai sveikatai ar demografiniams gyventojų rodikliams. Labai svarbu, kad visuomenės sveikata integruojasi į skirtingas sritis, nes tai praplečia sveikatos sąvoką ir padeda šviesti visuomenę įvairiais sveikatos klausimais per skirtingas disciplinas“.
Paskaitos metu moksleiviai neslėpė susidomėjimo aptariama profesija – tai rodė ir daugybė klausimų auditorijoje. „Kaip daug metų visuomenės sveikatos srityje dirbančiam žmogui ir giliai suvokiančiam visuomenės sveikatos specialisto vaidmens svarbą stiprinant visuomenės sveikatą, labai gera matyti, jog ši specialybė netgi labai domina jaunąją kartą – klausimų sulaukiame ne tik iš moksleivių tokių kaip ši paskaitų metu, bet ir savanorių, norinčių „pasimatuoti“ šią specialybę. Tai džiugina ir teikia viltį, galvojant apie ateities visuomenės sveikatą ir galimus scenarijus“, – pamąstymais dalijosi Sveikatos biuro vadovė.
Straipsnį parengė: Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto absolventė ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, atsakinga už viešuosius ryšius, Gintarė Baštunova